Škotijos bendruomenė "Findhorn"
Akivaizdu, jog ekobendruomenės ir dvasinės ekobendruomenės ima rasti savo vietą šiuolaikinėje visuomenėje. Pasauliniame bendruomenių tinkle jų yra užregistruota apie 6000 įvairių ekobenduomenių 149 pasaulio šalyse. Taigi mes, Kalnuotės bendruomenės, Gyvosios planetos ir LEA atstovai (iš viso 3 asmenys), nusprendėme apsižvalgyti, kaip tai vyksta pasaulyje, kitose šalyse, pasisemti patirties, pasidalyti savąja, ir pagal Erasmus+ projektą „Kursai besikuriančioms bendruomenėms“ nuvykome į Findhorn bendruomenę, gyvuojančią jau 57 metus, vieną seniausių Europoje. Beje, atvykę suvokėme, kad esame tarp tų laimingųjų, jau turinčių bendruomenę - didžioji dauguma čia atkeliaujančiųjų jos dar tik ieško.
Kokia ta Findhorn bendruomenė?
Ši bendruomenė tarptautinė, gyventojų apie 300-400, joje galima sutikti gimusių ne tik įvairiose Europos šalyse, bet ir Afrikoje, Amerikoje, Japonijoje, Brazilijoje ar Kanadoje. Žmonės atvyksta - ir ne po vieną kartą - savaitei, mėnesiui ar keliems, ar metams. Tai keliautojai, drąsūs žmonės, besidomintys dvasiniu gyvenimu, alternatyvia netradicine medicina, ieškantys kai ko daugiau nei senoji pasaulio sistema :) Sutikti čia galima ir tikrųjų senbuvių, kurie bendruomenėje jau keturiasdešimt metų, ir tokių, kurie čia tik kelias savaites ar mėnesius. Žmonės atkeliauja ir pavieniui, ir su šeimomis, taip pat bendruomenėje, miške, veikia mokykla. Sako, tendencija yra, kad žmonės čia „užauga" ir vėl iškeliauja į platųjį pasaulį, sako, dažnai ir senbuvių jaunimas neužsilieka, tačiau čia kuriasi ir jaunų žmonių, pavargusių nuo miestų tempo ir neharmoningo gyvenimo būdo, gyvenvietė. Taigi bendruomenėje vyksta natūrali, organiška kaita.
Gyvenamieji namai ir sąlygos
Atvykusios iš karto apžiūrėjome gyvenvietę. Namai įvairiausi, panašu, jog bendros koncepcijos nėra: kuriasi, kas kaip gali, namai įvairūs įvairiausi – mediniai, karkasiniai, moliu tinkuoti, įvairiai kūrybiškai išmarginti, papuošti, kiek prabangesni ir visai paprasti, yra ir naujesnių, apkabintų saulės baterijomis, ir taip vadinamų "vagonėlių"-treilerių miestelis, kuris šiuo metu pagal projektą, transformuojamas, nes tai nėra ekologiška. Kaip supratau, su geriamuoju vandeniu ten nėra lengva (atvežamas cisternose), tačiau pati vieta nuostabi - pušyno juosta skiria gyvenvietę nuo kopų ir Šiaurės jūros.
Kokia ta Findhorn bendruomenė?
Ši bendruomenė tarptautinė, gyventojų apie 300-400, joje galima sutikti gimusių ne tik įvairiose Europos šalyse, bet ir Afrikoje, Amerikoje, Japonijoje, Brazilijoje ar Kanadoje. Žmonės atvyksta - ir ne po vieną kartą - savaitei, mėnesiui ar keliems, ar metams. Tai keliautojai, drąsūs žmonės, besidomintys dvasiniu gyvenimu, alternatyvia netradicine medicina, ieškantys kai ko daugiau nei senoji pasaulio sistema :) Sutikti čia galima ir tikrųjų senbuvių, kurie bendruomenėje jau keturiasdešimt metų, ir tokių, kurie čia tik kelias savaites ar mėnesius. Žmonės atkeliauja ir pavieniui, ir su šeimomis, taip pat bendruomenėje, miške, veikia mokykla. Sako, tendencija yra, kad žmonės čia „užauga" ir vėl iškeliauja į platųjį pasaulį, sako, dažnai ir senbuvių jaunimas neužsilieka, tačiau čia kuriasi ir jaunų žmonių, pavargusių nuo miestų tempo ir neharmoningo gyvenimo būdo, gyvenvietė. Taigi bendruomenėje vyksta natūrali, organiška kaita.
Gyvenamieji namai ir sąlygos
Atvykusios iš karto apžiūrėjome gyvenvietę. Namai įvairiausi, panašu, jog bendros koncepcijos nėra: kuriasi, kas kaip gali, namai įvairūs įvairiausi – mediniai, karkasiniai, moliu tinkuoti, įvairiai kūrybiškai išmarginti, papuošti, kiek prabangesni ir visai paprasti, yra ir naujesnių, apkabintų saulės baterijomis, ir taip vadinamų "vagonėlių"-treilerių miestelis, kuris šiuo metu pagal projektą, transformuojamas, nes tai nėra ekologiška. Kaip supratau, su geriamuoju vandeniu ten nėra lengva (atvežamas cisternose), tačiau pati vieta nuostabi - pušyno juosta skiria gyvenvietę nuo kopų ir Šiaurės jūros.
Kokios galimybės apsigyventi?
Pirmas žingsnis - “patyriminės savaitės” programa ir įvairūs kiti mokymai, kursai, savanoriavimas. Galima būti bendruomenės nariu ar nebūti, bendruomenės narys gali gyventi miestelyje, šalia, galima tik dirbti bendruomenėje, galima tik gyventi, o dirbti kitur. Taip pat yra daugybė žmonių, talkinančių bendruomenei, kurie kažkada buvo joje apsilankę, bet dabar gyvena kitur. Tad bendruomenė yra ne visai vieta. Tai daugiau – žmonės. Įvairovė didžiulė, dėl to tikriausiai pradžioje jutome didžiulį energijų mišinį. Klausėme apie įpročius. Rūkančių iš čia gyvenančių yra keli iš kelių šimtų, o vyno ar alaus taurę žmonės kartais išgeria, tačiau, kaip minėjo, praktikuojnt dvasines praktikas, tai pamažu iš gyvenimo išeina. Tarp naujokų, dalyvavusių pirmą savaitę ar kitus kursus, buvo matyti rūkančių ir kursų savaitei pasibaigus - šventinei vakarienei dalyviai galėjo atsinešti vyno.
Pirmas žingsnis - “patyriminės savaitės” programa ir įvairūs kiti mokymai, kursai, savanoriavimas. Galima būti bendruomenės nariu ar nebūti, bendruomenės narys gali gyventi miestelyje, šalia, galima tik dirbti bendruomenėje, galima tik gyventi, o dirbti kitur. Taip pat yra daugybė žmonių, talkinančių bendruomenei, kurie kažkada buvo joje apsilankę, bet dabar gyvena kitur. Tad bendruomenė yra ne visai vieta. Tai daugiau – žmonės. Įvairovė didžiulė, dėl to tikriausiai pradžioje jutome didžiulį energijų mišinį. Klausėme apie įpročius. Rūkančių iš čia gyvenančių yra keli iš kelių šimtų, o vyno ar alaus taurę žmonės kartais išgeria, tačiau, kaip minėjo, praktikuojnt dvasines praktikas, tai pamažu iš gyvenimo išeina. Tarp naujokų, dalyvavusių pirmą savaitę ar kitus kursus, buvo matyti rūkančių ir kursų savaitei pasibaigus - šventinei vakarienei dalyviai galėjo atsinešti vyno.
Valdymo struktūra, pajamos
Mūsų gautomis žiniomis, yra vadovas ir šeši tarybos nariai, pasiskirstę atsakomybėmis (pvz. nekilnojamasis turtas ir kt.), taip pat keletas departamentų: svečių, ryšių su visuomene, švietimo, finansavimo pritraukimo, techninio skyriaus, maitinimo, bendrų patalpų priežiūros ir kt. Taip pat girdėjome apie grupės kolektyvinę sąmonę, kai sprendimų ieškoma tokių, kad jie būtų priimtini didžiajai bendruomenės daliai, kad nenutiktų taip, kad viena jos dalis eina į vieną pusę, kitą - į kitą. Organiški pokyčiai bendruomenėje vyksta visą laiką.
Apie 80 proc. pajamų gaunama iš svečių, jiems skirtų seminarų-mokymų. Beje, sezono metu 80 procentų daržovių užauginama vietiniame ūkyje, kita - centralizuotai perkama iš aplinkinių ūkių, o virtuvę (vegetarinis, veganinis maistas, kartą per savaitę buvo žuvies) per metus aplanko apie 3500 žmonių. Taip pat yra kavinė (kurioje galima rasti ir vyno, ir alaus), ir parduotuvė, kurioje galima rasti knygų, keramikos dirbinių, smilkalų ir pan. Verslai yra ir bendruomenės, ir bendruomenėje gyvenančių sukurti.
Darbas bendruomenėje
Kiek sužinojome, bendruomenė yra sukūrusi apie 120 darbo vietų - virtuvėje, daržuose, namų ruošoje, svečių departamente, valdyme ir kt. Atlyginimas mokamas vietiniais pinigais (!). Jais galima atsiskaityti už būstą, maistą (arba kolegai, kuris dirbo už tave tavo darbo dieną). Visiems mokama vienodai, išskyrus, didesnę atsakomybę turintiems, tačiau, kolektyviškai einama link sprendimo, kad vienodas pajamas gautų visi, nesvarbu, kokį darbą bedirbtų. Dirbti, kaip pastebėjau, stengiamasi su meile, harmoningai, nepersistengiant ir, be to, dar ir pasirenkant darbą, kurį dirbti labiau norisi. Kreiptis dėl darbo pozicijos galima ir neturint specialaus išsilavinimo, svarbiau, kad tai tau būtų artima, patiktų. Sergant atlyginimas taip pat priskaičiuojamas, tačiau pensijos dalykai, dar neišspręsti - senoliai arba gauna pensiją, arba grįžta pas artimuosius. Taip pat galima atvykti savanoriauti - mainais gaunama maisto, gyvenama, pavyzdžiui, miške palapinėse arba artimiausiame miestelyje. Beje, gyvenamųjų vietų šiltojo sezono metu, kaip supratau, trūksta, dalis darbuotojų gauna papildomai pinigų, kuriais susimoka už būsto nuomą gretimame miestelyje. Tendencija tokia, jog naujesni lieka bendruomenėje, ilgiau gyvenantys nuomojasi būstą atokiau.
Mūsų gautomis žiniomis, yra vadovas ir šeši tarybos nariai, pasiskirstę atsakomybėmis (pvz. nekilnojamasis turtas ir kt.), taip pat keletas departamentų: svečių, ryšių su visuomene, švietimo, finansavimo pritraukimo, techninio skyriaus, maitinimo, bendrų patalpų priežiūros ir kt. Taip pat girdėjome apie grupės kolektyvinę sąmonę, kai sprendimų ieškoma tokių, kad jie būtų priimtini didžiajai bendruomenės daliai, kad nenutiktų taip, kad viena jos dalis eina į vieną pusę, kitą - į kitą. Organiški pokyčiai bendruomenėje vyksta visą laiką.
Apie 80 proc. pajamų gaunama iš svečių, jiems skirtų seminarų-mokymų. Beje, sezono metu 80 procentų daržovių užauginama vietiniame ūkyje, kita - centralizuotai perkama iš aplinkinių ūkių, o virtuvę (vegetarinis, veganinis maistas, kartą per savaitę buvo žuvies) per metus aplanko apie 3500 žmonių. Taip pat yra kavinė (kurioje galima rasti ir vyno, ir alaus), ir parduotuvė, kurioje galima rasti knygų, keramikos dirbinių, smilkalų ir pan. Verslai yra ir bendruomenės, ir bendruomenėje gyvenančių sukurti.
Darbas bendruomenėje
Kiek sužinojome, bendruomenė yra sukūrusi apie 120 darbo vietų - virtuvėje, daržuose, namų ruošoje, svečių departamente, valdyme ir kt. Atlyginimas mokamas vietiniais pinigais (!). Jais galima atsiskaityti už būstą, maistą (arba kolegai, kuris dirbo už tave tavo darbo dieną). Visiems mokama vienodai, išskyrus, didesnę atsakomybę turintiems, tačiau, kolektyviškai einama link sprendimo, kad vienodas pajamas gautų visi, nesvarbu, kokį darbą bedirbtų. Dirbti, kaip pastebėjau, stengiamasi su meile, harmoningai, nepersistengiant ir, be to, dar ir pasirenkant darbą, kurį dirbti labiau norisi. Kreiptis dėl darbo pozicijos galima ir neturint specialaus išsilavinimo, svarbiau, kad tai tau būtų artima, patiktų. Sergant atlyginimas taip pat priskaičiuojamas, tačiau pensijos dalykai, dar neišspręsti - senoliai arba gauna pensiją, arba grįžta pas artimuosius. Taip pat galima atvykti savanoriauti - mainais gaunama maisto, gyvenama, pavyzdžiui, miške palapinėse arba artimiausiame miestelyje. Beje, gyvenamųjų vietų šiltojo sezono metu, kaip supratau, trūksta, dalis darbuotojų gauna papildomai pinigų, kuriais susimoka už būsto nuomą gretimame miestelyje. Tendencija tokia, jog naujesni lieka bendruomenėje, ilgiau gyvenantys nuomojasi būstą atokiau.
Karma joga ir kiti "keisti" dalykai
Bendruomenės nariai pagal iš anksto sudarytą grafiką atlieka dalį darbų bendruomenei nemokamai! Virtuvėje, tvarkant namus, vairuojant mikroautobusą, nes dalis gyvena Cluny Hill, viešbutyje-pilyje (kur vyko ir mūsų mokymai), tad galima užsirašyti, kada kas norės važiuoti. Yra keletas mikroautobusų, beje, turinčių savo vardus (kaip ir dulkių siurbliai): požiūris į materiją, kaip į turinčią savo sąmonę, - taip pat Findhorno bendruomenės ypatumas. Taip pat jie bendrauja, pavyzdžiui, su būsimų pastatų sąmone (dabar kaip tik ruošiamasi statyti naujus svečių namus), su augalų sąmone, kokybių (dorybių), angelų sąmone ir panašiai.
Laisvalaikis, menai ir dvasinis gyvenimas
Bendruomenės nariai taip pat ir organizuoja ir patys dalyvauja įvairiuose workshopuose, pavyzdžiui, kas savaitę sakraliuose šokiuose, kurių metų lavinamas ir kūnas, ir bendrumo jausmas, kurių metu taip pat “atsitinka” ir meditacija. Bendruomenėje yra ir menų centras, bendruomenės centras, kuriame vyksta ir festivaliai, įvairūs pristatymai, filmų peržiūros. Bendruomenės centras yra kaip valgykla - tiesiog jis yra atvira patalpa užeiti, kada reikia. Yra bendruomenėje ir kelios šventyklos - vienoje kas rytą tuo pačiu metu susirenka žmonės prieš darbą prisiminti visko pradžios šaltinį savojoje tradicijoje, pamedituoti, kitur giedama paprastos sakralios krikščioniškos Taize vienuolyno giesmės. Yra sukurti paprasti ritualai: dalijimosi, kas kaip jaučiasi, susikabinimo už rankų, Žemės-Gajos pajautimo, savo ir kitų širdžių, delnų pajautimo, savo dvasinių globėjų, Šaltinio klausymosi. Gyvenime stengiamasi vadovautis trimis principais: 1.meile veikiant, 2.bendradarbiavimu su aplinka, gamta ir 3.įsiklausimu (į savo intuiciją, savo sielos poreikius, į kitus, į Šaltinį).
Mūsų patyriminė savaitė ir kitos programos
Dirbome, žaidėme žaidimus, šokome, dainavome, dalinomės ir meditavome, vykome į gamtą ieškoti savo jėgos vietų, klausėmės įvairių įdomių lektorių, užmezgėme kontaktų, žiūrėjome filmą, ėjome į sauną, ir mokėmės būti "in tune with a group" (susiderinę su grupe). Viskas vyko labai paprastai, kartu ėjome iš savo komforto zonos ribų - per nepasitikėjimą, per didelius skirtumus, tačiau rezultatas buvo nuostabus.
Bendruomenės nariai pagal iš anksto sudarytą grafiką atlieka dalį darbų bendruomenei nemokamai! Virtuvėje, tvarkant namus, vairuojant mikroautobusą, nes dalis gyvena Cluny Hill, viešbutyje-pilyje (kur vyko ir mūsų mokymai), tad galima užsirašyti, kada kas norės važiuoti. Yra keletas mikroautobusų, beje, turinčių savo vardus (kaip ir dulkių siurbliai): požiūris į materiją, kaip į turinčią savo sąmonę, - taip pat Findhorno bendruomenės ypatumas. Taip pat jie bendrauja, pavyzdžiui, su būsimų pastatų sąmone (dabar kaip tik ruošiamasi statyti naujus svečių namus), su augalų sąmone, kokybių (dorybių), angelų sąmone ir panašiai.
Laisvalaikis, menai ir dvasinis gyvenimas
Bendruomenės nariai taip pat ir organizuoja ir patys dalyvauja įvairiuose workshopuose, pavyzdžiui, kas savaitę sakraliuose šokiuose, kurių metų lavinamas ir kūnas, ir bendrumo jausmas, kurių metu taip pat “atsitinka” ir meditacija. Bendruomenėje yra ir menų centras, bendruomenės centras, kuriame vyksta ir festivaliai, įvairūs pristatymai, filmų peržiūros. Bendruomenės centras yra kaip valgykla - tiesiog jis yra atvira patalpa užeiti, kada reikia. Yra bendruomenėje ir kelios šventyklos - vienoje kas rytą tuo pačiu metu susirenka žmonės prieš darbą prisiminti visko pradžios šaltinį savojoje tradicijoje, pamedituoti, kitur giedama paprastos sakralios krikščioniškos Taize vienuolyno giesmės. Yra sukurti paprasti ritualai: dalijimosi, kas kaip jaučiasi, susikabinimo už rankų, Žemės-Gajos pajautimo, savo ir kitų širdžių, delnų pajautimo, savo dvasinių globėjų, Šaltinio klausymosi. Gyvenime stengiamasi vadovautis trimis principais: 1.meile veikiant, 2.bendradarbiavimu su aplinka, gamta ir 3.įsiklausimu (į savo intuiciją, savo sielos poreikius, į kitus, į Šaltinį).
Mūsų patyriminė savaitė ir kitos programos
Dirbome, žaidėme žaidimus, šokome, dainavome, dalinomės ir meditavome, vykome į gamtą ieškoti savo jėgos vietų, klausėmės įvairių įdomių lektorių, užmezgėme kontaktų, žiūrėjome filmą, ėjome į sauną, ir mokėmės būti "in tune with a group" (susiderinę su grupe). Viskas vyko labai paprastai, kartu ėjome iš savo komforto zonos ribų - per nepasitikėjimą, per didelius skirtumus, tačiau rezultatas buvo nuostabus.
Turiu panašią šviesią patirtį N.G. Wolmer įkurtoje Kalnuotės bendruomenėje, taip pat buvo sveika patirti ir kaip tai vyksta svetur. Apsilankymas Findhorno dvasinėje eko bendruomenėje sustiprino tikėjimą ir viltį apie galimą šviesią Žmonijos, kaip bendruomenės, ateitį, kurioje kiekvienas randa sau tinkamą vietą ir raišką.
|
Ispanijos bendruomenė "Los Portales"
Aplinka
Bendruomenė randasi Los Portales teritorijoje, 50km į šiaurę už Sevilijos, Siera Nevados kalnuose. Žemės plotas užima 200ha. Žemėlapyje suvedus google, tokios teritorijos nerasite, bet suvedus tinklapio adresą www.losportales.net, galima rasti gana daug informacijos apie pačia bendruomenę.
Bendruomenė randasi Los Portales teritorijoje, 50km į šiaurę už Sevilijos, Siera Nevados kalnuose. Žemės plotas užima 200ha. Žemėlapyje suvedus google, tokios teritorijos nerasite, bet suvedus tinklapio adresą www.losportales.net, galima rasti gana daug informacijos apie pačia bendruomenę.
Nuo Sevilijos dvi valandas važiavome pro Ispanijos kaimus, pravažiavome artimiausią prie Los portales kaimelį Castilblanco de los Arroyos, tuomet pasukome pro labai laukinį peizažą su kalnais, visur buvo aptvertos tvoros, kaip mums paaiškino, dėl laukinių žvėrių. Persmelkė mintis, kad galbūt bendruomenė labai uždara, gyvenanti labai atokiai, bet pasirodė, kad ne, kad žmonės iš tiesų labai draugiški ir gyvena tikrai įdomiai ir turiningai. Mus išėjo pasitikti bendruomenės atstovai brolis ir sesuo Gregas ir Katrin. Labai smalsiai apžiūrinėjo mus, kadangi niekas iš Lietuvos dar nebuvo lankęsis šitoje bendruomenėje, mus kalbino, norėjo suprasti, kokio mes charakterio, kaip elgiamės, bendraujame.
Pagrindiniai bendruomenės namai, arba rūmai, yra stačiakampio formos su vidiniu kiemu, kur trys stačiakampio kraštinės būtų įvairios paskirties pastatai, o priekinė siena yra tik siena su vartais.
Bendruomenė turi gražius didelius namus su apvalintais langais – arkomis, su dideliu vidiniu kiemu. Vienoje pusėje – valgykla ir virtuvė, kitoje – didelė salė renginiams. Salėje yra įvairūs instrumentai – būgnai, pianinas, fortepijonas, garso aparatūra. Palei visą koridorių – durys į asmenines gyvenamasias patalpas. Centrinė pastato dalis turi mokyklos klases, taip pat čia randasi tualetai, dušai. Taip pat čia randasi buhalterija iš kelių kambarių. Matosi, kad kai kurie pastatai buvo prilipinami prie bendro karkaso kaip priestatai iš išorės.
Pagrindiniai bendruomenės namai, arba rūmai, yra stačiakampio formos su vidiniu kiemu, kur trys stačiakampio kraštinės būtų įvairios paskirties pastatai, o priekinė siena yra tik siena su vartais.
Bendruomenė turi gražius didelius namus su apvalintais langais – arkomis, su dideliu vidiniu kiemu. Vienoje pusėje – valgykla ir virtuvė, kitoje – didelė salė renginiams. Salėje yra įvairūs instrumentai – būgnai, pianinas, fortepijonas, garso aparatūra. Palei visą koridorių – durys į asmenines gyvenamasias patalpas. Centrinė pastato dalis turi mokyklos klases, taip pat čia randasi tualetai, dušai. Taip pat čia randasi buhalterija iš kelių kambarių. Matosi, kad kai kurie pastatai buvo prilipinami prie bendro karkaso kaip priestatai iš išorės.
Šiuo metu bendruomenėje yra 40 pastovių narių ir 5 vaikai. Taip pat 5 savanoriai - Jauni žmonės iki 30 metų, kurie dirba bendruomenėje po 40 valandų per savaitę (virtuvėje, prie statybų, įvairius tvarkymo darbus). Savanoriai atrenkami labai kruopščiai, imamas interviu kelių savaičių bėgyje, tikrinama, ar tas žmogus tinka, ar įsilies į bendruomenę. Savanorių buvimą apmoka Erazmus. Bendruomenė išgyvena iš renginių, taip pat kepa duoną iš ekologiškų organinių miltų (juos perka kaime), laiko ožkas ir gamina sūrį, išveža produkciją parduoti į kaimyninį kaimą. Taip pat gamina muilą, augina vaistažoles. Kiaules, arklius, avis laiko kaime. Bendruomenė gyvuoja 37 metus.
Bendruomenė buvo įkurta 1984 metais. Bendruomenę sudarė nedidelė grupelė su mokytoja, vardu Gabriela. Ji buvo kineziterapeutė, kuri pamatė, kad jai dirbant, padedant žmonėms pagyti, ligos simptomai visdėlto sugrįžta, nes iš tikro ligų priežastys yra psichologinės. Todėl ieškojo būdų kaip dirbti su tomis psichologinėmis problemomis, taikė sapnų aiškinimo metodiką pagal Karlo Jungo mokymą. Iš pat pradžių bendruomenė nuomojosi namą Belgijoje, ieškojo žemės įsikurti bendruomenėj, kol rado skelbimą apie parduodamą žemą Los Portales.
Mokytoja Gabriela yra mirusi 1995 metais, jai atminti pagrindinėje bendruomenės salėje yra suformuotas nedidelis altorėlis iš akmenų. Ant sienų kabo dvasingi Gabrielos tapyti paveikslai.
Bendruomenė organizuoja renginius, kurie yra – patyriminės savaitės, susipažinimo su bendruomene dienos, dienos šeimoms, įvairūs seminarai, moterų rateliai, kursai. "Prabusk ir pradėk svajoti"- tai užsiėmimai kaip valdyti emocijas, naudojant emocinio išsilaisvinimo technikas. Yra užsiėmimai apie vadovavimą, konfliktų valdymą (psichodrama, šeimos ir sisteminės konsteliacijos), "Įžanga į sociokratiją", darbas su kūnu (pilatesas, masažas, tai-či), biokonstrukcijų seminarai namo statybai, natūralios sveikatos technikos (homeopatija, refleksologija, mityba). Bendruomenė taip pat nuomoja sales renginiams.
Bendruomenė gali priimti į renginį ir 100 žmonių. Jeigu reikia, žmogus išeina iš savo gyvenamųjų patalpų ir užleidžia namus svečiams. Tuo metu patys gyvena kartu kitose patalpose su kitais bendruomenės nariais. Laikoma, kad iš tikro niekas bendruomenėje tau nepriklauso.
Kiekvieną trečiadienio vakarą bendruomenė 18 val. turi savo uždarus susitikimus, kur dirba su turėtais sapnais, dvasinėmis būsenomis, grupės energija. Susitikimai yra uždari, skirti tik bendruomenei.
Savanoriai turi savo susitikimus trečiadieniais atskirai, kuriuos praveda vienas žmogus iš bendruomenės.
Tai pat 2-3 kartus per savaitę vyksta "Gilus klausymasis" (deep listening) tarp bendruomenės narių, parinktų atsistiktinai. Dalyvauja 2-3 žmonės. Dalijasi patirtimi, labiau susipažįsta, palaiko vieni kitus atitinkamuose procesuose. Deep listening esmė – gauti "stebuklą" iš kito žmogaus. Klausytojas tik tyli ir klauso, vėliau gali užduoti klausimus.
Kiekvieną šeštadienio vakarą iki vėlumos vyksta šventė, bendruomenės nariai pasipuošia, vyksta šokiai, iš kaimo atveža gėrimų, sulčių, lankosi svečiai. Sekmadienis laisva diena, praktikuojama zazen – buvimą čia ir dabar.
Vieną savaitgalį per mėnesį ir po vieną savaitę 2-3 kartus metuose dirba gilesnėmis temomis, kas padeda ir kas trukdo bendruomenėje. Giliai kvėpuoja, medituoja, atlieka įvairius pratimus ar tyrinėjimus, rengia forumus.
Jeigu kažkas nori įstoti į bendruomenę, pirma prašoma pabūti bendruomenėje savanoriu kelis mėnesius, tada bendruomenė balsuoja, ar tokį narį priimti. Tada tampama laikinu nariu. Nauji nariai priimami su dideliu atsargumu, nes tai tarsi vestuvės – visam gyvenimui. Kai kurie nariai atsiranda bendruomenėje per giminystę – dėl santuokos arba jau esamų narių vaikai, broliai, seserys.
Bendruomenėje vyrauja dovanų ekonomija – duodi, ką turi, gauni tiek, kiek atiduodi. Apie pinigus nekalbama, kas kiek duoda. Bet, skaitoma, kad yra negerai, jeigu nieko neduodi.
Pasisvečiavimas bendruomenėje mėnesiui, nakvynė + maistas – 1200eurų per mėn., t.y. 40 eurų dienai. Kitaip mokama, jeigu savanoriaujama. Bendruomenės nariai, bet ne visi – moka po 200 eurų per mėnesį ir visi dirba maždaug iki 13.30, arba kiek reikia. Gali būti 5-6 valandos. Pasiskirstę pareigomis – administracija, buhalterija, virtuvė, duonos kepimas, ožkos. Nėra problemos su kažkuo apsikeisti, jeigu reikia išvykti pas gydytoją, atostogų. Mėnesinio mokesčio nemoka tie, kurie bendruomenėje labai seniai ir turi kitokį statusą. Bendruomenėje gyvena nemažai pensininkų, pensiją Ispanijoj gauna nuo 65 metų. Iš pensijos ir susimoka mėnesio mokestį. Daugumai narių – virš 50 metų.
Vaikai auginami, kaip nusprendžia tėvai – mokosi bendruomenėje privačiai, arba eina į mokyklą kaime.
Tikrieji bendruomenės savininkai šiuo metu yra Rozali ir Kevinas. Deja, jų nesutikome, nes jie šiuo metu gyvena Sevilijoje, ne bendruomenėje. Bendruomenė turi kalbų mokyklą Madride, kuri neša pelną (www.crealliance.net).
Istekliai
Bendruomenė naudoja saulės baterijas. 90proc. 10proc. vėjo jėgainės. Nakties metu prašo nejungti prie elektros telefonų pakrovėjų, kadangi silpnai cirkuliuoja, elektros mažai. Dieną įkaitina saulė.
Plokštės yra sujungtos su baterijomis, kurios kaupia energiją. Neseniai buvo pakeistos kai kurios plokštės ir baterijos į efektyvesnes ir tai yra didžiulis skirtumas. Tos baterijos taip pat gauna energiją iš 2 vėjo turbinų, tačiau vėjas nėra pastovus, todėl ne taip efektyvu. Žiemą po pirmųjų smarkių liūčių gaunama šiek tiek hidraulinės energijos ir iš šalia esančios kaskados. Ir tik kartais naudoja dyzelinį generatorių.
Vėjo turbina buvo pastatyta Los Portales teritorijoj 2013 m. rugpjūčio mėn., naudojant gana paprastas žaliavas ir įrankius. Energija naudojama ne tik tiekti elektrą įvairiems namams, bet ir siurbti vandenį, nes nėra prisijungimo prie jokio išorinio vandens šaltinio. Yra 3 šuliniai, tiekiantys vandenį namams ir sodams. Energijos suvartojimą prašo riboti ypač žiemą, kai dienos trumpesnės, o saulė yra žemiau horizonte. Rekomenduojama niekada nekrauti kompiuterių ir telefonų nakties metu; taip pat ribojame kai kurių instrumentų ar mašinų, pavyzdžiui, profesionalių siuvimo mašinų, naudojimą tam tikromis paros valandomis.
Skalbimui nuomoja namą kaime, veža skalbti skalbinius į kaimą. Turi tik kelis šaldytuvus. Virtuvėje naudoja dujas.
Neturi ypatingų planų, ką darys artimiausiu metu dėl ūkio. Mano, kad viskas ateina savu laiku, neturi specialių uždavinių. Staiga turi piniginių išteklių, ir būna, kad nebeturi. Jei turi, sprendžia, gal laikas investuoti į naujas baterijas, pakeisti susidėvėjusius mechanizmus, pvz. aliejaus spaudimo mašiną. Juda žingsnis po žingsnio, bet pvz. 10 metų plano – nėra.
Biokonstrukcijos
30 m2 namo modulis su priekiniu prieangiu, 6,70 m ilgio ir 4,70 m pločio, ant 8 polių, tai yra ant pakeltos platformos. padarytos sienos, įdėtos sijos, paruoštos langų angos. Visa kaina už medžiagas 9000 eurų.
Gipsas iš teritorijos Labdrija, netoli Sevilijos. Kasa tokia įmonė "Ruizdorantes", kurią Lebrijoje, Sevilijos provincijoje, 1979 metais sukūrė broliai Ruiz Dorantes, jie pradėjo gaminti savo gipso ruošinius ir statyti mineralų perdirbimo gamyklas.
"Yeso controlado ruiz dorantes" gipsas vidaus darbams kainuoja apie 1,50 už 20kg. Sudėtyje yra priedų, kurie reguliuoa vandens sulaikymą, padeda kietėjimui ir plastiškumui. Mišinys yra yra sudarytas iš kalcio sulfato.
Bendruomenės žmonės
Leonor. Užsiima juvelyrika, atlieka specialius akmenų masažus, domisi kristalų poveikiu.
Greguaras. Turi virš 20 metų patirties dirbant su kolektyvais, yra teatro technikos mokytojas, dirba su koperatyvianiais žaidimais.
Diego. Medicinos mokslų daktaras, homeopatijos, mitybos ir mikroimunoterapijos profesorius.
Džeisonas. Dirba su balsu, kaip visuotinės, fizinės ir psichinės žmonių energijos sujungimu, taip pat skaito įvairias paskaitas - apie ekonomiką, sociokratiją, biokonstrukcijas
Eugenia. Užsiima masažais - chiromasažais, refleksologija, manualine terapija.
Kler. Jogos ir šiacu mokytoja nuo 1994, specializavosi hormonalinėje jogoje.
Viva. Praveda dailės terapiją suaugusiems, padeda išskleisti fantazijas, diskutuoja apie kūrybą, jos simboliką.
Belem. Užsiima pilatesu, masažais, išmano joga ir kovos menus.
Patyriminės savaitės kursai bendruomenėje
Kursai, kuriuose dalyvavome, vadinosi patyriminė savaitė. Kursuose dalyvavo 24 žmonių grupė, kurie atvyko iš Ispanijos, Belgijos, Olandijos, Vokietijos, Italijos, Lietuvos.
Atvykusių narių tikslai atvykimo į patyriminę savaitę: Apsilankyti dvasingoje aplinkoje, mokytis bendrauti, pasisemti patirties, kaip šiuo sudėtingu laikmečiu galėtų kažkaip prisidėti prie gerų pokyčių, sukuriant kažką skirtingo, išmokti būti jautresniais, padėti vieni kitiems, pasižiūrėti, galbūt norėtų gyventi tokioje bendruomenėje.
Kursų dienotvarkė
7-7.30 Mankšta
7.30 Pusryčiai
8.00 Darbas: Virtuvėje pjaustyti daržoves, apdirbti vaistažoles (stebuklingą arbatą Annurisia Annua), perrinkti grūdus duonos kepimui. Biokonstrukcijos – susipažinti su namų statymu, tinkavimu, duonos kepimas. Šeštadienį ir Sekmadienį – dirbti nereikia.
11 val. priešpiečiai
11.30 užsiėmimai, paskaitos. iš voko buvo traukiami burtai, kam ir su kuo ateinančią dieną ką reikės dirbti . Paskaitos apie bendruomenės kūrimąsį, ekonomiką, sociokratiją, psichologiniai žaidimai
13.30 pietūs
Pertrauka
16 val. Gilus klausymasis (deep listening), grupelėmis. Ką jauti dabar arba kokį turėjai sapną.
18 val. Paskaitos.
Gilus klausymasis (deep listening), grupelėmis.
Mažoje grupėje buvome penkiese. Vieno dalyvio patirtis: patiria depresiją, skepticizmą, norėtų nenustoti gilintis į kitus žmones, jaučia, kad labiau norėtų gyventi kaimo vietovėje, bet kol kas nemato savęs tokioje bendruomenėj, neturi taikos su savim. Kito nario pasakojimas: patiria sunkumų su partnere, bet tiki savo vidiniu gydytoju, ieško bendruomenės gyventi kartu, kur žmonės būtų jautresni vienas kitam.
Pasidalijimo pabaigoje grupės vedantysis pasakė, kad dalijantis tarp mūsų prapuolė skirtumai, kad giliai viduje esame susiję. Vėrėsi gili atvirumo ir pasitikėjimo erdvė.
Sapnų terapija
Grupės nario pasakojimas: Iš vakaro jis sau pasakė: prašau atsimink sapną. Sapnas buvo apie tai, kaip jis patalpoje pilnoje žmonių, atvėrė duris ir pamatė labai šviesų veidą – paauglio ar moters. Ta būtybė pasakė – labas, ir įėjo į patalpą. Ir tada jis pabudo. Tai buvo nuostabus, atviras veidas, prašė sapno pratęsimo, bet to neįvyko.
Vedėja, kuri buvo grupėje paklausė, kaip jis mano, kas ta moteris, kas tie žmonės. Grupės narys atsakė, kad nežino, kad pažįsta apskritai labai daug žmonių, yra teisininkas, labai daug žmonių juo pasitiki, bet tai yra neįprasta, kad jie kalbėtų gilius dalykus su atvira širdimi. Vedėja pakomentavo, kad ta būtybė yra jo vidinis balsas, kuris yra labai laimingas, jog jam buvo atidarytos durys. Atveriu duris vidiniam vedliui, nuo tos disciplinos, koncentruotumo.
Vadovė papasakojo, kad sapnų praktikos yra bendruomenės bazė. Naudoja ir kitų technikų, bet čia yra pagrindas, universali kalba. Jei išmoksti simbolių kalbą, žinai baimes, skirtingas savo puses, fasadą, ką slepi. Tampi matomas sau ir kitiems. Padeda sukurti empatiją tarp žmonių. Suteikia reikalingą informaciją reikalingu metu, su kuo esi pasiruošęs dirbti.
Trečiadienio vakarą sapnai tų, kurie papasakojo apie juos viešai, visai grupei, buvo vaidinami. Veikėjai parinkti iš Grupės arba bendruomenės narių.
Žaidimai
Sėdėjimas dideliame rate su bendruomene ir grupe ir dalijimasis. Dalyvauja ir kai kurie bendruomenės nariai. Kiekvienas pasako, kaip jaučiasi ir rankos mostu perduoda žodį kitam. Visi rato nariai, vienam baigus kalbėti, kartu pasako žodį, išreiškiantį pritarimą – „ahou“. Šis pasisakymas skirtas parodyti save ir dalintis. Tai kaip sprendimas gyventi skaidriai. Sėdėdamas rate žmogus gali išeiti į centrą, rasti pagalbą, išsireikšti. Tarsi atveriama erdvė stebuklui, tuo metu nesikalbama, bet klausoma, sudaroma saugi vieta pasitikėti. Galima atsistoti į rato vidurį. Galima vaikščioti, atsigulti, verkti.
Apie ką pasisakydavo nariai: kad jaučiasi paliesti, nori susivokti savo jausmuose, jaučia, kad svarbiausia yra širdis, kad tik tuomet yra gerai, kai ji yra užsipildžiusi. Kad nori susikurti savo pačių taisykles, nesutinka su taisyklėm iš išorės, apie tai kad neturi tinkamos kokybės savo darbe, neranda balanso, nejaučia augimo, trokšta įšokti į kitą lygį.
Viename iš žaidimų turėjome sudainuoti garsą, kuris apibūdina savijautą. Vėliau giedojome garsą om, kuris išreiškė harmoniją.
Sociokratija
2015 m. bendruomenėj įvyko 6 dienų seminaras apie sociokratiją ir buvo sukurta darbo grupė, kuri sukūrė sociokratinę kolektyvo struktūrą. Bendruomenė susiskirstė į skirtingų sričių valdymą. Kiekvienas būrelis savarankiškai valdo savo sritį ir kiekvieną mėnesį vyksta Generalinio būrelio susirinkimas, į kurį susirenka visi koordinatoriai ir kiekvieno būrelio dvigubos grandys, kad pristatytų savo pažangą ir priimtų sprendimus
Sociokratija kaip socialinis modelis yra naudinga bet kuriai žmonių grupei, kuri nori ką nors pasiekti kartu.
Sociokratijos modelį naudojo Kvakeriai, protestantų religinė grupė, įsteigta amatininko Džordžo Fokso 17 amžiuje. 17a Anglijoje doktriną sistemino teologas R. Berklis. Kvakeriai tikėjimo šaltiniu pripažįsta tik vidinį apreiškimą, kurį pajutusi siela dreba; patys save jie vadina Bičiulių draugija. Kvakerių požiūris yra pasiekti aukštesnę ir didesnę Tiesą, kuri kalba visiems tokiais būdais, kurių nebuvo galima numatyti. Mes atrandame, ko Dievas nori iš mūsų, o ne kaip mes manėme, kad norime.
Gerardas Endenburgas antroje 20a. pusėje sukūrė šiuolaikinės sociokratijos loginių struktūrų ir procesų pagrindus. Jos esmė yra ta, kad visi balsai būtų išgirsti ir visi būtų vertinami. Taip pat vyksta savaiminės reguliacijos sąlygomis, nėra dominavimo vieno prieš kitą. Jei nors vienas balsas yra ne, vadinasi sprendimas ne. Paskaitoje buvo pateiktas toks pavyzdys: jei kažkas nori auginti kupranugarius, o kažkam iš kolektyvo šitam pasiūlymui nesinori pritarti, bet supranta, kad negerai atimti kito žmogaus idėją, norą ir užsidegimą, ir to nori daugumas narių, galima balsuoti neutraliai.
Sociokratijai būdinga: Bendradarbiavimas, Egalitarizmas (lygiava).
Vienos bendruomenės narės vardu Leonor paklausiau, kas vadovauja šiai bendruomenei, atsakė, kad visi vadovauja, balsuoja – sociokratija. Man susidarė įspūdis, kad ji vadovauja dažnai virtuvėje, taip pat prižiūri valgykloje tvarką, dėliojant patiekalus ant stalų, todėl greičiausiai yra atsakinga už maistą. Ji paaiškino, kad pas juos yra grupės – rateliai, kur yra paskirstyti darbai, pagal tai, kas ir ką geriausiai gali atlikti. Yra administracijos ratelis, yra buhalterija. Moteris, vardu Džesika, yra atsakinga už ožkas, sūrių gamybą. Kartu ji yra geriausia sapnų aiškintoja bendruomenėje, per bendruomenės susiėjimus. Bet tai nereiškia, kad ji viena tas ožkas ir prižiūri. Yra pagalbininkų, kurie ožkas šeria, tvarko, padeda melžti, kartu užsiima sūrių gamyba. Kiti nariai, pvz., atsakingi už statybas. Apskritai susidarė įspūdis, kad nemaža dalis žmonių atsako už maistą vienu ar kitu būdu – ar reikėtų sodinti, prižiūrėti daržus, ar gaminti, ar išvežti maisto likučius kiaulėms, ar nuvykti į kaimą kažką iš maisto nupirkti. Indus apiplaudavome patys ir dėdavome juos į indaplovę, nebuvo taip, kad kažkas už mus turėdavo tuos indus išplauti. Kažkokiu būdu virtuvėje prisidėjo visi, išskyrus tuos, kurie buvo užimti statybose, ir bendruomenės susiėjimuose visai nepasirodė. Galiu tik spėti, kad bendruomenė ketina plėsti savo veiklą renginių atžvilgiu, ketina paruošti daugiau gyvenamų vietų. Daržai nebėra tokie prižiūrimi, kaip keletą metų atgal, bendruomenė sodina tik tiek daržovių, kiek reikalinga išsilaikyti jiems patiems, bet ne pardavimui. Nes dalis narių, kurie tuo rūpinosi, prieš kelis metus išvyko, ir liko tie, kurie viso savo laiko nenori ir negali skirti žemės ūkiui.
Praktiškai sociokratiją sudarytų trys elementai: Sutikimas, Ratelių, būrelių organizavimas, Dvigubas susiejimas.
Bendruomenėje paskirstomi darbus pagal talentus. Neieško kokiai nors sričiai specialaus žmogaus, bet žiūri, kokį kiekvienas bendruomenėje esantis žmogus turi talentą. Kiekvienas turi rasti savo galimybes ir duoti tai, ką gali. Realybė nėra surišta vien su ekonomika. Tai yra tikėjimas, kad žmonės gali turėti jėgą. Turi susikurti sąlygos turėti kitas schemas. Ekokaimai gali tapti laboratorijomis, kurios padės tapti sąmoningesniems. Ateitis priklauso mažiems centrams, kurie sąveikauja vieni su kitais.
Maistas
Maistą gamina daugiausia iš savo daržuose išaugintų daržovių. Mėsą naudoja labai nedaug ir retai. Kursų metu maistas bendruomenėje buvo - Belgiška virtuvė, kai kurie patiekalai gana aštrūs: aštrūs padažai, žalumynai, sumaišyti su majonezu, bet buvo galima pasirinkti iš įvairių patiekalų. Buvo įvairūs troškiniai, salotos, daržovės su žalumynais, kruopomis. Pusryčiai visada vienodi – ekologiška duona su šviežiai virtu džemu, ožkų kefyras. Daug bendruomenės narių taip pat ir žmonės iš grupės kas rytą nuo 8.30 iki 11 dirbo virtuvėje.
Mokytoja Gabriela yra mirusi 1995 metais, jai atminti pagrindinėje bendruomenės salėje yra suformuotas nedidelis altorėlis iš akmenų. Ant sienų kabo dvasingi Gabrielos tapyti paveikslai.
Bendruomenė organizuoja renginius, kurie yra – patyriminės savaitės, susipažinimo su bendruomene dienos, dienos šeimoms, įvairūs seminarai, moterų rateliai, kursai. "Prabusk ir pradėk svajoti"- tai užsiėmimai kaip valdyti emocijas, naudojant emocinio išsilaisvinimo technikas. Yra užsiėmimai apie vadovavimą, konfliktų valdymą (psichodrama, šeimos ir sisteminės konsteliacijos), "Įžanga į sociokratiją", darbas su kūnu (pilatesas, masažas, tai-či), biokonstrukcijų seminarai namo statybai, natūralios sveikatos technikos (homeopatija, refleksologija, mityba). Bendruomenė taip pat nuomoja sales renginiams.
Bendruomenė gali priimti į renginį ir 100 žmonių. Jeigu reikia, žmogus išeina iš savo gyvenamųjų patalpų ir užleidžia namus svečiams. Tuo metu patys gyvena kartu kitose patalpose su kitais bendruomenės nariais. Laikoma, kad iš tikro niekas bendruomenėje tau nepriklauso.
Kiekvieną trečiadienio vakarą bendruomenė 18 val. turi savo uždarus susitikimus, kur dirba su turėtais sapnais, dvasinėmis būsenomis, grupės energija. Susitikimai yra uždari, skirti tik bendruomenei.
Savanoriai turi savo susitikimus trečiadieniais atskirai, kuriuos praveda vienas žmogus iš bendruomenės.
Tai pat 2-3 kartus per savaitę vyksta "Gilus klausymasis" (deep listening) tarp bendruomenės narių, parinktų atsistiktinai. Dalyvauja 2-3 žmonės. Dalijasi patirtimi, labiau susipažįsta, palaiko vieni kitus atitinkamuose procesuose. Deep listening esmė – gauti "stebuklą" iš kito žmogaus. Klausytojas tik tyli ir klauso, vėliau gali užduoti klausimus.
Kiekvieną šeštadienio vakarą iki vėlumos vyksta šventė, bendruomenės nariai pasipuošia, vyksta šokiai, iš kaimo atveža gėrimų, sulčių, lankosi svečiai. Sekmadienis laisva diena, praktikuojama zazen – buvimą čia ir dabar.
Vieną savaitgalį per mėnesį ir po vieną savaitę 2-3 kartus metuose dirba gilesnėmis temomis, kas padeda ir kas trukdo bendruomenėje. Giliai kvėpuoja, medituoja, atlieka įvairius pratimus ar tyrinėjimus, rengia forumus.
Jeigu kažkas nori įstoti į bendruomenę, pirma prašoma pabūti bendruomenėje savanoriu kelis mėnesius, tada bendruomenė balsuoja, ar tokį narį priimti. Tada tampama laikinu nariu. Nauji nariai priimami su dideliu atsargumu, nes tai tarsi vestuvės – visam gyvenimui. Kai kurie nariai atsiranda bendruomenėje per giminystę – dėl santuokos arba jau esamų narių vaikai, broliai, seserys.
Bendruomenėje vyrauja dovanų ekonomija – duodi, ką turi, gauni tiek, kiek atiduodi. Apie pinigus nekalbama, kas kiek duoda. Bet, skaitoma, kad yra negerai, jeigu nieko neduodi.
Pasisvečiavimas bendruomenėje mėnesiui, nakvynė + maistas – 1200eurų per mėn., t.y. 40 eurų dienai. Kitaip mokama, jeigu savanoriaujama. Bendruomenės nariai, bet ne visi – moka po 200 eurų per mėnesį ir visi dirba maždaug iki 13.30, arba kiek reikia. Gali būti 5-6 valandos. Pasiskirstę pareigomis – administracija, buhalterija, virtuvė, duonos kepimas, ožkos. Nėra problemos su kažkuo apsikeisti, jeigu reikia išvykti pas gydytoją, atostogų. Mėnesinio mokesčio nemoka tie, kurie bendruomenėje labai seniai ir turi kitokį statusą. Bendruomenėje gyvena nemažai pensininkų, pensiją Ispanijoj gauna nuo 65 metų. Iš pensijos ir susimoka mėnesio mokestį. Daugumai narių – virš 50 metų.
Vaikai auginami, kaip nusprendžia tėvai – mokosi bendruomenėje privačiai, arba eina į mokyklą kaime.
Tikrieji bendruomenės savininkai šiuo metu yra Rozali ir Kevinas. Deja, jų nesutikome, nes jie šiuo metu gyvena Sevilijoje, ne bendruomenėje. Bendruomenė turi kalbų mokyklą Madride, kuri neša pelną (www.crealliance.net).
Istekliai
Bendruomenė naudoja saulės baterijas. 90proc. 10proc. vėjo jėgainės. Nakties metu prašo nejungti prie elektros telefonų pakrovėjų, kadangi silpnai cirkuliuoja, elektros mažai. Dieną įkaitina saulė.
Plokštės yra sujungtos su baterijomis, kurios kaupia energiją. Neseniai buvo pakeistos kai kurios plokštės ir baterijos į efektyvesnes ir tai yra didžiulis skirtumas. Tos baterijos taip pat gauna energiją iš 2 vėjo turbinų, tačiau vėjas nėra pastovus, todėl ne taip efektyvu. Žiemą po pirmųjų smarkių liūčių gaunama šiek tiek hidraulinės energijos ir iš šalia esančios kaskados. Ir tik kartais naudoja dyzelinį generatorių.
Vėjo turbina buvo pastatyta Los Portales teritorijoj 2013 m. rugpjūčio mėn., naudojant gana paprastas žaliavas ir įrankius. Energija naudojama ne tik tiekti elektrą įvairiems namams, bet ir siurbti vandenį, nes nėra prisijungimo prie jokio išorinio vandens šaltinio. Yra 3 šuliniai, tiekiantys vandenį namams ir sodams. Energijos suvartojimą prašo riboti ypač žiemą, kai dienos trumpesnės, o saulė yra žemiau horizonte. Rekomenduojama niekada nekrauti kompiuterių ir telefonų nakties metu; taip pat ribojame kai kurių instrumentų ar mašinų, pavyzdžiui, profesionalių siuvimo mašinų, naudojimą tam tikromis paros valandomis.
Skalbimui nuomoja namą kaime, veža skalbti skalbinius į kaimą. Turi tik kelis šaldytuvus. Virtuvėje naudoja dujas.
Neturi ypatingų planų, ką darys artimiausiu metu dėl ūkio. Mano, kad viskas ateina savu laiku, neturi specialių uždavinių. Staiga turi piniginių išteklių, ir būna, kad nebeturi. Jei turi, sprendžia, gal laikas investuoti į naujas baterijas, pakeisti susidėvėjusius mechanizmus, pvz. aliejaus spaudimo mašiną. Juda žingsnis po žingsnio, bet pvz. 10 metų plano – nėra.
Biokonstrukcijos
30 m2 namo modulis su priekiniu prieangiu, 6,70 m ilgio ir 4,70 m pločio, ant 8 polių, tai yra ant pakeltos platformos. padarytos sienos, įdėtos sijos, paruoštos langų angos. Visa kaina už medžiagas 9000 eurų.
Gipsas iš teritorijos Labdrija, netoli Sevilijos. Kasa tokia įmonė "Ruizdorantes", kurią Lebrijoje, Sevilijos provincijoje, 1979 metais sukūrė broliai Ruiz Dorantes, jie pradėjo gaminti savo gipso ruošinius ir statyti mineralų perdirbimo gamyklas.
"Yeso controlado ruiz dorantes" gipsas vidaus darbams kainuoja apie 1,50 už 20kg. Sudėtyje yra priedų, kurie reguliuoa vandens sulaikymą, padeda kietėjimui ir plastiškumui. Mišinys yra yra sudarytas iš kalcio sulfato.
Bendruomenės žmonės
Leonor. Užsiima juvelyrika, atlieka specialius akmenų masažus, domisi kristalų poveikiu.
Greguaras. Turi virš 20 metų patirties dirbant su kolektyvais, yra teatro technikos mokytojas, dirba su koperatyvianiais žaidimais.
Diego. Medicinos mokslų daktaras, homeopatijos, mitybos ir mikroimunoterapijos profesorius.
Džeisonas. Dirba su balsu, kaip visuotinės, fizinės ir psichinės žmonių energijos sujungimu, taip pat skaito įvairias paskaitas - apie ekonomiką, sociokratiją, biokonstrukcijas
Eugenia. Užsiima masažais - chiromasažais, refleksologija, manualine terapija.
Kler. Jogos ir šiacu mokytoja nuo 1994, specializavosi hormonalinėje jogoje.
Viva. Praveda dailės terapiją suaugusiems, padeda išskleisti fantazijas, diskutuoja apie kūrybą, jos simboliką.
Belem. Užsiima pilatesu, masažais, išmano joga ir kovos menus.
Patyriminės savaitės kursai bendruomenėje
Kursai, kuriuose dalyvavome, vadinosi patyriminė savaitė. Kursuose dalyvavo 24 žmonių grupė, kurie atvyko iš Ispanijos, Belgijos, Olandijos, Vokietijos, Italijos, Lietuvos.
Atvykusių narių tikslai atvykimo į patyriminę savaitę: Apsilankyti dvasingoje aplinkoje, mokytis bendrauti, pasisemti patirties, kaip šiuo sudėtingu laikmečiu galėtų kažkaip prisidėti prie gerų pokyčių, sukuriant kažką skirtingo, išmokti būti jautresniais, padėti vieni kitiems, pasižiūrėti, galbūt norėtų gyventi tokioje bendruomenėje.
Kursų dienotvarkė
7-7.30 Mankšta
7.30 Pusryčiai
8.00 Darbas: Virtuvėje pjaustyti daržoves, apdirbti vaistažoles (stebuklingą arbatą Annurisia Annua), perrinkti grūdus duonos kepimui. Biokonstrukcijos – susipažinti su namų statymu, tinkavimu, duonos kepimas. Šeštadienį ir Sekmadienį – dirbti nereikia.
11 val. priešpiečiai
11.30 užsiėmimai, paskaitos. iš voko buvo traukiami burtai, kam ir su kuo ateinančią dieną ką reikės dirbti . Paskaitos apie bendruomenės kūrimąsį, ekonomiką, sociokratiją, psichologiniai žaidimai
13.30 pietūs
Pertrauka
16 val. Gilus klausymasis (deep listening), grupelėmis. Ką jauti dabar arba kokį turėjai sapną.
18 val. Paskaitos.
Gilus klausymasis (deep listening), grupelėmis.
Mažoje grupėje buvome penkiese. Vieno dalyvio patirtis: patiria depresiją, skepticizmą, norėtų nenustoti gilintis į kitus žmones, jaučia, kad labiau norėtų gyventi kaimo vietovėje, bet kol kas nemato savęs tokioje bendruomenėj, neturi taikos su savim. Kito nario pasakojimas: patiria sunkumų su partnere, bet tiki savo vidiniu gydytoju, ieško bendruomenės gyventi kartu, kur žmonės būtų jautresni vienas kitam.
Pasidalijimo pabaigoje grupės vedantysis pasakė, kad dalijantis tarp mūsų prapuolė skirtumai, kad giliai viduje esame susiję. Vėrėsi gili atvirumo ir pasitikėjimo erdvė.
Sapnų terapija
Grupės nario pasakojimas: Iš vakaro jis sau pasakė: prašau atsimink sapną. Sapnas buvo apie tai, kaip jis patalpoje pilnoje žmonių, atvėrė duris ir pamatė labai šviesų veidą – paauglio ar moters. Ta būtybė pasakė – labas, ir įėjo į patalpą. Ir tada jis pabudo. Tai buvo nuostabus, atviras veidas, prašė sapno pratęsimo, bet to neįvyko.
Vedėja, kuri buvo grupėje paklausė, kaip jis mano, kas ta moteris, kas tie žmonės. Grupės narys atsakė, kad nežino, kad pažįsta apskritai labai daug žmonių, yra teisininkas, labai daug žmonių juo pasitiki, bet tai yra neįprasta, kad jie kalbėtų gilius dalykus su atvira širdimi. Vedėja pakomentavo, kad ta būtybė yra jo vidinis balsas, kuris yra labai laimingas, jog jam buvo atidarytos durys. Atveriu duris vidiniam vedliui, nuo tos disciplinos, koncentruotumo.
Vadovė papasakojo, kad sapnų praktikos yra bendruomenės bazė. Naudoja ir kitų technikų, bet čia yra pagrindas, universali kalba. Jei išmoksti simbolių kalbą, žinai baimes, skirtingas savo puses, fasadą, ką slepi. Tampi matomas sau ir kitiems. Padeda sukurti empatiją tarp žmonių. Suteikia reikalingą informaciją reikalingu metu, su kuo esi pasiruošęs dirbti.
Trečiadienio vakarą sapnai tų, kurie papasakojo apie juos viešai, visai grupei, buvo vaidinami. Veikėjai parinkti iš Grupės arba bendruomenės narių.
Žaidimai
Sėdėjimas dideliame rate su bendruomene ir grupe ir dalijimasis. Dalyvauja ir kai kurie bendruomenės nariai. Kiekvienas pasako, kaip jaučiasi ir rankos mostu perduoda žodį kitam. Visi rato nariai, vienam baigus kalbėti, kartu pasako žodį, išreiškiantį pritarimą – „ahou“. Šis pasisakymas skirtas parodyti save ir dalintis. Tai kaip sprendimas gyventi skaidriai. Sėdėdamas rate žmogus gali išeiti į centrą, rasti pagalbą, išsireikšti. Tarsi atveriama erdvė stebuklui, tuo metu nesikalbama, bet klausoma, sudaroma saugi vieta pasitikėti. Galima atsistoti į rato vidurį. Galima vaikščioti, atsigulti, verkti.
Apie ką pasisakydavo nariai: kad jaučiasi paliesti, nori susivokti savo jausmuose, jaučia, kad svarbiausia yra širdis, kad tik tuomet yra gerai, kai ji yra užsipildžiusi. Kad nori susikurti savo pačių taisykles, nesutinka su taisyklėm iš išorės, apie tai kad neturi tinkamos kokybės savo darbe, neranda balanso, nejaučia augimo, trokšta įšokti į kitą lygį.
Viename iš žaidimų turėjome sudainuoti garsą, kuris apibūdina savijautą. Vėliau giedojome garsą om, kuris išreiškė harmoniją.
Sociokratija
2015 m. bendruomenėj įvyko 6 dienų seminaras apie sociokratiją ir buvo sukurta darbo grupė, kuri sukūrė sociokratinę kolektyvo struktūrą. Bendruomenė susiskirstė į skirtingų sričių valdymą. Kiekvienas būrelis savarankiškai valdo savo sritį ir kiekvieną mėnesį vyksta Generalinio būrelio susirinkimas, į kurį susirenka visi koordinatoriai ir kiekvieno būrelio dvigubos grandys, kad pristatytų savo pažangą ir priimtų sprendimus
Sociokratija kaip socialinis modelis yra naudinga bet kuriai žmonių grupei, kuri nori ką nors pasiekti kartu.
Sociokratijos modelį naudojo Kvakeriai, protestantų religinė grupė, įsteigta amatininko Džordžo Fokso 17 amžiuje. 17a Anglijoje doktriną sistemino teologas R. Berklis. Kvakeriai tikėjimo šaltiniu pripažįsta tik vidinį apreiškimą, kurį pajutusi siela dreba; patys save jie vadina Bičiulių draugija. Kvakerių požiūris yra pasiekti aukštesnę ir didesnę Tiesą, kuri kalba visiems tokiais būdais, kurių nebuvo galima numatyti. Mes atrandame, ko Dievas nori iš mūsų, o ne kaip mes manėme, kad norime.
Gerardas Endenburgas antroje 20a. pusėje sukūrė šiuolaikinės sociokratijos loginių struktūrų ir procesų pagrindus. Jos esmė yra ta, kad visi balsai būtų išgirsti ir visi būtų vertinami. Taip pat vyksta savaiminės reguliacijos sąlygomis, nėra dominavimo vieno prieš kitą. Jei nors vienas balsas yra ne, vadinasi sprendimas ne. Paskaitoje buvo pateiktas toks pavyzdys: jei kažkas nori auginti kupranugarius, o kažkam iš kolektyvo šitam pasiūlymui nesinori pritarti, bet supranta, kad negerai atimti kito žmogaus idėją, norą ir užsidegimą, ir to nori daugumas narių, galima balsuoti neutraliai.
Sociokratijai būdinga: Bendradarbiavimas, Egalitarizmas (lygiava).
Vienos bendruomenės narės vardu Leonor paklausiau, kas vadovauja šiai bendruomenei, atsakė, kad visi vadovauja, balsuoja – sociokratija. Man susidarė įspūdis, kad ji vadovauja dažnai virtuvėje, taip pat prižiūri valgykloje tvarką, dėliojant patiekalus ant stalų, todėl greičiausiai yra atsakinga už maistą. Ji paaiškino, kad pas juos yra grupės – rateliai, kur yra paskirstyti darbai, pagal tai, kas ir ką geriausiai gali atlikti. Yra administracijos ratelis, yra buhalterija. Moteris, vardu Džesika, yra atsakinga už ožkas, sūrių gamybą. Kartu ji yra geriausia sapnų aiškintoja bendruomenėje, per bendruomenės susiėjimus. Bet tai nereiškia, kad ji viena tas ožkas ir prižiūri. Yra pagalbininkų, kurie ožkas šeria, tvarko, padeda melžti, kartu užsiima sūrių gamyba. Kiti nariai, pvz., atsakingi už statybas. Apskritai susidarė įspūdis, kad nemaža dalis žmonių atsako už maistą vienu ar kitu būdu – ar reikėtų sodinti, prižiūrėti daržus, ar gaminti, ar išvežti maisto likučius kiaulėms, ar nuvykti į kaimą kažką iš maisto nupirkti. Indus apiplaudavome patys ir dėdavome juos į indaplovę, nebuvo taip, kad kažkas už mus turėdavo tuos indus išplauti. Kažkokiu būdu virtuvėje prisidėjo visi, išskyrus tuos, kurie buvo užimti statybose, ir bendruomenės susiėjimuose visai nepasirodė. Galiu tik spėti, kad bendruomenė ketina plėsti savo veiklą renginių atžvilgiu, ketina paruošti daugiau gyvenamų vietų. Daržai nebėra tokie prižiūrimi, kaip keletą metų atgal, bendruomenė sodina tik tiek daržovių, kiek reikalinga išsilaikyti jiems patiems, bet ne pardavimui. Nes dalis narių, kurie tuo rūpinosi, prieš kelis metus išvyko, ir liko tie, kurie viso savo laiko nenori ir negali skirti žemės ūkiui.
Praktiškai sociokratiją sudarytų trys elementai: Sutikimas, Ratelių, būrelių organizavimas, Dvigubas susiejimas.
Bendruomenėje paskirstomi darbus pagal talentus. Neieško kokiai nors sričiai specialaus žmogaus, bet žiūri, kokį kiekvienas bendruomenėje esantis žmogus turi talentą. Kiekvienas turi rasti savo galimybes ir duoti tai, ką gali. Realybė nėra surišta vien su ekonomika. Tai yra tikėjimas, kad žmonės gali turėti jėgą. Turi susikurti sąlygos turėti kitas schemas. Ekokaimai gali tapti laboratorijomis, kurios padės tapti sąmoningesniems. Ateitis priklauso mažiems centrams, kurie sąveikauja vieni su kitais.
Maistas
Maistą gamina daugiausia iš savo daržuose išaugintų daržovių. Mėsą naudoja labai nedaug ir retai. Kursų metu maistas bendruomenėje buvo - Belgiška virtuvė, kai kurie patiekalai gana aštrūs: aštrūs padažai, žalumynai, sumaišyti su majonezu, bet buvo galima pasirinkti iš įvairių patiekalų. Buvo įvairūs troškiniai, salotos, daržovės su žalumynais, kruopomis. Pusryčiai visada vienodi – ekologiška duona su šviežiai virtu džemu, ožkų kefyras. Daug bendruomenės narių taip pat ir žmonės iš grupės kas rytą nuo 8.30 iki 11 dirbo virtuvėje.
Kas patiko bendruomenėje
Bendra atmosfera, žmonių šiltumas, gerumas, paprastumas. Tai, kad jie saugo savo ratą, savo branduolį, savo savitumą, tampa artimi vienas kitam per santykių išsiaiškinimą, daug laiko skiria tam, kad susivokti, ką jie jaučia, ką jaučia kiti šalia esantys žmonės, naudoja tam įvairias psichologines technikas. Manau, kad tokioje aplinkoje pradedi pasitikėti tais žmonėmis, kadangi būni su jais atvira ar atviras. Išsivysto pasitikėjimas per atvirumą. Taip pat patiko pagarba bendruomenei, kaip vieniui, kad svarbu tai išsaugoti, tarsi tai mažytė respublika su savo veikiančia sistema, arba salelė visuomenėje su sava tvarka. Manau, kad bendruomenę laiko kartu, tai, kad nėra reikalo išvykti iš tos vietos, kur tau yra gerai, kur tave supa draugiški, geranoriški žmonės, kur yra tam tikra dienotvarkė, maloni veikla. Patiko bendruomenės narių multifunkcionalumas, t.y. dirba daugelyje sričių. Taip pat manau, kad tokios bendruomenės taps vis populiaresnės ir į jas atvyks pasisvečiuoti daugybė žmonių, nes tampa įdomu pabūti ne vien kažkokiuose gražiuose pasaulio kampeliuose, bet ir pabūti kolektyve tarp žmonių, kur šiltai bendraujama, nuolat vyksta įvairūs renginiai. Ir ypač tai įdomu užsieniečiams, kurie nori pajusti tautos sielą, ieško pabendravimo.
Bendra atmosfera, žmonių šiltumas, gerumas, paprastumas. Tai, kad jie saugo savo ratą, savo branduolį, savo savitumą, tampa artimi vienas kitam per santykių išsiaiškinimą, daug laiko skiria tam, kad susivokti, ką jie jaučia, ką jaučia kiti šalia esantys žmonės, naudoja tam įvairias psichologines technikas. Manau, kad tokioje aplinkoje pradedi pasitikėti tais žmonėmis, kadangi būni su jais atvira ar atviras. Išsivysto pasitikėjimas per atvirumą. Taip pat patiko pagarba bendruomenei, kaip vieniui, kad svarbu tai išsaugoti, tarsi tai mažytė respublika su savo veikiančia sistema, arba salelė visuomenėje su sava tvarka. Manau, kad bendruomenę laiko kartu, tai, kad nėra reikalo išvykti iš tos vietos, kur tau yra gerai, kur tave supa draugiški, geranoriški žmonės, kur yra tam tikra dienotvarkė, maloni veikla. Patiko bendruomenės narių multifunkcionalumas, t.y. dirba daugelyje sričių. Taip pat manau, kad tokios bendruomenės taps vis populiaresnės ir į jas atvyks pasisvečiuoti daugybė žmonių, nes tampa įdomu pabūti ne vien kažkokiuose gražiuose pasaulio kampeliuose, bet ir pabūti kolektyve tarp žmonių, kur šiltai bendraujama, nuolat vyksta įvairūs renginiai. Ir ypač tai įdomu užsieniečiams, kurie nori pajusti tautos sielą, ieško pabendravimo.
|
Ispanijos Tenerifės bendruomenė "Serene Light Gardens"
Ne pelno asociacija „Kūrybinės sąmonės mokykla“, įregistruota Ispanijoje 2008 m. Bajamaras yra ramus pakrantės miestas Tenerifės šiaurės rytuose, kuriame yra puiki sveiko maisto parduotuvė, keletas gražių restoranų, barų, mažų parduotuvių, paštas ir, žinoma, natūralūs baseinai Atlanto vandenyno pakrantėje.
Nuo pradžių „Serene Light Gardens“ įkūrėjai, Michael Pierre ir Yasmin, buvo karštai pasišventę diegti permakultūrą – ekologinę sodininkystę ir tvarų gyvenimą bei skatinti projektus apie tvarumą, holistinę saviugdą ir dvasingumą, dalytis savo vizija ir padėti „ekokaimų“ kūrimuisi.
Misija
Sukurti ekologinio mokymosi centrą, kuriame galėtų gyventi 1–4 šeimos, ir pasiūlyti erdvę, kurioje būtų galima dalintis ir mokytis alternatyvaus gyvenimo būdo. Siekiame turėti permakultūros sodus, biokonstrukcijų pastatus, švarią energiją, jogos, meditacijos galimybes…
Pagrindiniai šio projekto tikslai yra:
„Serene Light Gardens“ ekobendruomenės veikla:
Permakultūros sodaiŠiuo bandomuoju projektu siekiama sukurti ekologinę gyvenvietę, taip pat terapinį ir edukacinį centrą, kuris taptų pavyzdžiu ir gyva nuoroda į mūsų natūralią aplinką, integruotą gyvenimo būdą. Viską sups nuostabaus grožio permakultūriniai sodai.
Švietimo centre, pastatytame naudojant pažangiausias biokonstrukcines ir sakralinės geometrijos technologijas, taip pat vyksta nuolatiniai agroekologijos, atsinaujinančios energijos ir įvairių tvaraus gyvenimo aspektų tyrimai, seminarai ir paskaitos, kurias veda ir ves visų tipų profesionalai, turintys tarptautinį pripažinimą naujų technologijų, mokslo, bioarchitektūros, permakultūros ir kt. srityse.
Kaip dalis centro bus sukurtas sveikinimo centras, makrobiotikų ir vegetariškas restoranas bei nedidelė parduotuvė su natūraliais produktais, meno ir amatų gaminiais, kurie bus plėtojami vietos bendruomenėje, taip pat visų rūšių produktais ir medžiagomis, atsižvelgiant į mūsų tvarumo idealus.
Įsipareigodami ugdyti, palaikyti pagarbų santykį su aplinka, jie pradėjo tyrinėti visas skirtingas sritis, kurios leidžia žmonių gyvenvietei klestėti tobuloje simbiozėje su gamta, ne tik neteršiant ir nepažeidžiant jos, bet stengiantis atkurti ir atgaivinti sunykusias ekosistemas, taip pat sukurti naujas ekosistemas, jau sukurtas integruoti žmogaus buvimą į gausos ir maksimalaus savarankiškumo aplinką, nuolat gerinant dirvožemio turtingumą. Lygiagrečiai su meditaciniu centru bus pastatyti keli tvarūs namai su atitinkamais permakultūriniais sodais, kuriuose galės apsistoti projekto dalyviai.
Šią iniciatyvą iš dalies finansuoja visa profesionalų komanda, kurią integruoja šeimos ir įvairių tautybių asmenys, kurie padės kelti ir valdyti centrą, taip pat finansuos savo namus. Bus sukurtas kooperatyvas, fondas, įmonė ar bet koks kitas formatas, kuris geriausiai atitiks projekto poreikius ir tikslus.
2022-03-04 dalyvavome Yasmin vedamame seminare apie laukinių vaistinių augalų gydomąsias savybes, naudojimą, apie permakultūros ypatumus.
Nuo pradžių „Serene Light Gardens“ įkūrėjai, Michael Pierre ir Yasmin, buvo karštai pasišventę diegti permakultūrą – ekologinę sodininkystę ir tvarų gyvenimą bei skatinti projektus apie tvarumą, holistinę saviugdą ir dvasingumą, dalytis savo vizija ir padėti „ekokaimų“ kūrimuisi.
Misija
Sukurti ekologinio mokymosi centrą, kuriame galėtų gyventi 1–4 šeimos, ir pasiūlyti erdvę, kurioje būtų galima dalintis ir mokytis alternatyvaus gyvenimo būdo. Siekiame turėti permakultūros sodus, biokonstrukcijų pastatus, švarią energiją, jogos, meditacijos galimybes…
Pagrindiniai šio projekto tikslai yra:
- Sugrąžinti Motinai Žemei visą gausą, kurią ji taip nesavanaudiškai mums besąlygiškai suteikia.
- Kurti aplinką, kurioje iš tikrųjų galime patirti gyvenimą, apie kurį daugelis iš mūsų svajojo: ryšį, sinergiją, harmoniją ir meilę kuriant kartu su Motina Gamta, giliai jos klausantis, kad pasimokytume iš jos nesibaigiančios išminties, rūpestingumo. Dirbdami kartu, siekdami bendrų tikslų su nuoširdžiu dėkingumu mokytis priimti gyvenimo pilnatvę ir gausą.
- Kad žmonės būtų autentiški, dėmesingi, nepriekaištingi ir atsakingi už save, kad galėtų kartu sukurti pasaulį, kuris ugdytų pagarbą ir atsidavimą gyvenimui visuose lygmenyse.
- Formuoti, skleisti supratimą, kad net ir nedideli pokyčiai mūsų gyvenime gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį, jei eisime teisinga kryptimi.
„Serene Light Gardens“ ekobendruomenės veikla:
- Permakultūra ir agromiškininkystė
- Holistinio šamaniško gydymo sesijos
- Vaistiniai ir laukiniai valgomieji augalai
- Agnihotra gydomosios ugnies ritualas ir meditacija
Permakultūros sodaiŠiuo bandomuoju projektu siekiama sukurti ekologinę gyvenvietę, taip pat terapinį ir edukacinį centrą, kuris taptų pavyzdžiu ir gyva nuoroda į mūsų natūralią aplinką, integruotą gyvenimo būdą. Viską sups nuostabaus grožio permakultūriniai sodai.
Švietimo centre, pastatytame naudojant pažangiausias biokonstrukcines ir sakralinės geometrijos technologijas, taip pat vyksta nuolatiniai agroekologijos, atsinaujinančios energijos ir įvairių tvaraus gyvenimo aspektų tyrimai, seminarai ir paskaitos, kurias veda ir ves visų tipų profesionalai, turintys tarptautinį pripažinimą naujų technologijų, mokslo, bioarchitektūros, permakultūros ir kt. srityse.
Kaip dalis centro bus sukurtas sveikinimo centras, makrobiotikų ir vegetariškas restoranas bei nedidelė parduotuvė su natūraliais produktais, meno ir amatų gaminiais, kurie bus plėtojami vietos bendruomenėje, taip pat visų rūšių produktais ir medžiagomis, atsižvelgiant į mūsų tvarumo idealus.
Įsipareigodami ugdyti, palaikyti pagarbų santykį su aplinka, jie pradėjo tyrinėti visas skirtingas sritis, kurios leidžia žmonių gyvenvietei klestėti tobuloje simbiozėje su gamta, ne tik neteršiant ir nepažeidžiant jos, bet stengiantis atkurti ir atgaivinti sunykusias ekosistemas, taip pat sukurti naujas ekosistemas, jau sukurtas integruoti žmogaus buvimą į gausos ir maksimalaus savarankiškumo aplinką, nuolat gerinant dirvožemio turtingumą. Lygiagrečiai su meditaciniu centru bus pastatyti keli tvarūs namai su atitinkamais permakultūriniais sodais, kuriuose galės apsistoti projekto dalyviai.
Šią iniciatyvą iš dalies finansuoja visa profesionalų komanda, kurią integruoja šeimos ir įvairių tautybių asmenys, kurie padės kelti ir valdyti centrą, taip pat finansuos savo namus. Bus sukurtas kooperatyvas, fondas, įmonė ar bet koks kitas formatas, kuris geriausiai atitiks projekto poreikius ir tikslus.
2022-03-04 dalyvavome Yasmin vedamame seminare apie laukinių vaistinių augalų gydomąsias savybes, naudojimą, apie permakultūros ypatumus.
Labai graži vieta, puiki idėja išsaugoti natūralią gamtą, jos ciklus išmaniai ir kūrybiškai panaudojant ekologiškam gyvenimo būdui įtvirtinti. Įkvepiantis siekis puoselėti šeimyninį bendruomeniškumą. Apie visa tai išsamiai pasakojo Michael.
VandentvarkaNors idealiausia savarankiško aprūpinimo priemonė būtų pasirinkti žemę su nuosavu vandens šaltiniu, tokią situaciją nėra lengva rasti Tenerifės pakrantėje. Komunalinio išvalyto vandens nereikia, nes sukurta kita, ekologiškesnė ir sveikesnė alternatyva. Čia tikrai reikia aukščiausios kokybės žemės ūkio vandens, naudojamo tiek žemės ūkyje, tiek buityje. Laikui bėgant įsitvirtinus miškui, laistymo poreikis mažėja ir sukuriamas visas mikroklimatas vientisoje ekosistemoje.
Vandens srautui formuoti panaudotas:
Nuotekų valymas:
Vandenų tvarkymas vyksta laikantis ekologinių fitovalymo normų, per įvairias talpyklas su valymo sistemomis, naudojant atitinkamus vandens augalus, mikrodumblius ir naudingąsias mikrobakterijas, taip pat filtravimo sistemas, leidžiančias saugiai pakartotinai panaudoti tą vandenį žemės ūkyje.
Vandens srautui formuoti panaudotas:
- Vandens distiliavimas arba tinkamas filtravimas buitiniam naudojimui.
- Sumanus slenksčių dizainas (išlyginti vandens kanalai), kad maksimaliai išnaudoti drėkinimui lietų.
- Gražių tvenkinių ir „latakų formų“ kūrimas (ypatingos ir meniškos kaskados, kuriose vanduo teka spiralinėmis formomis, suteikia energijos ir atgaivina vandenį).
- Specialius prietaisus rasai, atmosferos drėgmei ir lietui kaupti.
- Atsižvelgiant į pasirinktos žemės artumą prie jūros vandens, planuojama ištirti galimybę sukurti ekologiškas gėlinimo sistemas, kurios galėtų aprūpinti didesniu gėlo vandens kiekiu.
Nuotekų valymas:
Vandenų tvarkymas vyksta laikantis ekologinių fitovalymo normų, per įvairias talpyklas su valymo sistemomis, naudojant atitinkamus vandens augalus, mikrodumblius ir naudingąsias mikrobakterijas, taip pat filtravimo sistemas, leidžiančias saugiai pakartotinai panaudoti tą vandenį žemės ūkyje.
Holistinė sveikata
Aviliai leidžiami, jei jie tvarkomi sąmoningai ir pagarbiai, išgaunant tik nedidelį medaus procentą (dėl jo gydomųjų savybių), kad bitės galėtų pačios prižiūrėti ir nereikėtų maitinti jų cukrumi ar kitais būdais.
Bendruomenės nariai laikosi sveikų mitybos įpročių; centre dėstomi vegetariški kursai. Infrastruktūrą sudaro nedidelis SPA centras su baseinu, sauna ir hidroterapija, taip pat procedūrų kabinetai, kuriuose lankytojai taip pat galės gauti profesionalius masažo seansus, natūropatiją, fitoterapiją, akupunktūrą, kinezioterapiją, mitybos konsultacijas, psichoterapija ir pan.
Socialinė integracija ir ekonominis gyvybingumas
Nors bendruomenė yra daugiakultūrė ir daugiakalbė, jos tikslas yra integruotis su aplinkiniais rajonais ir bendruomenėmis, taip pat su vietos, regionų ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, įskaitant Europos Sąjungą ir visą tarptautinę bendruomenę, vadovaujantis bendradarbiavimo dvasia, savitarpio pagalba.
Kaip projektas, turintis aukštų ir kilnių tikslų, „Serene Light Gardens“ bendradarbiauja su daugybe NVO (nevyriausybinių organizacijų), asociacijų ir organizacijų, nenuilstamai dirbančių humaniškesnės, teisingesnės, tvaresnės ir sveikesnės visuomenės labui, siūlydami gyvą šių principų pavyzdį, mokymus. Dalis pajamų, gautų iš kursų, nukreipta į stipendijas žmonėms, neturintiems išteklių, arba socialiai remtiniems, norintiems mokytis ir dalyvauti įvairiuose seminaruose ir edukacinėse programose, taip pat šeimų sodams.
Taip pat vystoma savanorystės sistema. Dalis pajamų iš terapijos centro naudojama gydyti žmones be išteklių, kuriems gali prireikti įvairių profesinių sričių pagalbos. Vaikams ir paaugliams rengiami specialūs seminarai ir kursai, organizuojamos ekskursijos su gidu bendruomenės mokykloms, universitetams ir kitoms organizacijoms.
Aviliai leidžiami, jei jie tvarkomi sąmoningai ir pagarbiai, išgaunant tik nedidelį medaus procentą (dėl jo gydomųjų savybių), kad bitės galėtų pačios prižiūrėti ir nereikėtų maitinti jų cukrumi ar kitais būdais.
Bendruomenės nariai laikosi sveikų mitybos įpročių; centre dėstomi vegetariški kursai. Infrastruktūrą sudaro nedidelis SPA centras su baseinu, sauna ir hidroterapija, taip pat procedūrų kabinetai, kuriuose lankytojai taip pat galės gauti profesionalius masažo seansus, natūropatiją, fitoterapiją, akupunktūrą, kinezioterapiją, mitybos konsultacijas, psichoterapija ir pan.
Socialinė integracija ir ekonominis gyvybingumas
Nors bendruomenė yra daugiakultūrė ir daugiakalbė, jos tikslas yra integruotis su aplinkiniais rajonais ir bendruomenėmis, taip pat su vietos, regionų ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, įskaitant Europos Sąjungą ir visą tarptautinę bendruomenę, vadovaujantis bendradarbiavimo dvasia, savitarpio pagalba.
Kaip projektas, turintis aukštų ir kilnių tikslų, „Serene Light Gardens“ bendradarbiauja su daugybe NVO (nevyriausybinių organizacijų), asociacijų ir organizacijų, nenuilstamai dirbančių humaniškesnės, teisingesnės, tvaresnės ir sveikesnės visuomenės labui, siūlydami gyvą šių principų pavyzdį, mokymus. Dalis pajamų, gautų iš kursų, nukreipta į stipendijas žmonėms, neturintiems išteklių, arba socialiai remtiniems, norintiems mokytis ir dalyvauti įvairiuose seminaruose ir edukacinėse programose, taip pat šeimų sodams.
Taip pat vystoma savanorystės sistema. Dalis pajamų iš terapijos centro naudojama gydyti žmones be išteklių, kuriems gali prireikti įvairių profesinių sričių pagalbos. Vaikams ir paaugliams rengiami specialūs seminarai ir kursai, organizuojamos ekskursijos su gidu bendruomenės mokykloms, universitetams ir kitoms organizacijoms.
Šio projekto tikslas – finansinis savęs išlaikymas, o visa veikla: apgyvendinimo paslaugos, sveiko maisto restoranas, ekologiškų maisto produktų, natūralių produktų ir amatų gamyba ir pardavimas leis pasiekti ilgalaikį, tvarų gyvybingumą.
Planuojami kursai ir seminarai (dalis jau vedama):
Planuojami kursai ir seminarai (dalis jau vedama):
- Makrobiotinė ir vegetariška mityba
- Natūrali medicina
- Bioarchitektūra
- Kūrybinis perdirbimas
- Joga ir meditacija
- Amatų ir natūralių gaminių gamyba
- Kūno suvokimas ir išraiška
- Nesmurtinis bendravimas ir grupės dinamika
- Permakultūra ir ekologinis ūkininkavimas
- Atsinaujinanti energija
- Švietimas apie atsakingą vartojimą, gamybos, produktyvumo tvarumą
- Sakralioji geometrija
- Tai-chi, Qi-Gong
- Dainavimas ir šokiai
- Sportas
|
Italijos bendruomenė "Thabarwa gamtos namai"
Thabarwa Center bendruomenės šaknys
Thabarwa gamtos, meditacijos ir dharmos centras, įsikūręs Tanlyn pagodos kalvoje, Mianmare, dirbantis dėl kilnaus tikslo. Jis įsteigtas 2007m. ir atsidavę savanoriai dirba be pertraukų, 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę, kad būtų prieinamas kiekvienam ir galėtų suteikti kuo daugiau naudos svarbiausiems visuomenės poreikiams. Tai šventovė, kuri tenkina didelės pasaulio žmonių grupės poreikius ištisą parą.
Šio centro misija yra
Tačiau centre nėra nei meditacinės rekolekcijos ramybės, nei daugelio Birmos šventyklų puošybos. Tiesą sakant, tai veikiau kaip judriame lūšnyne. Daugiau nei 3000 nuolatinių įvairaus amžiaus gyventojų iš įvairių socialinių sluoksnių – vienuoliai, jogai, kino žvaigždė, narkomanai, prostitutės, benamiai, neįgalieji, šeimos su vaikais ir savanoriai.
Tame pačiame centre taip pat yra ligoninė, kurioje gyvena keli šimtai pacientų, sergančių įvairiomis ligomis – nuo ŽIV, tuberkuliozės, vėžio ir diabeto iki psichikos ligų. Valdomas savanorių gydytojų ir asistentų komandos, gydymas yra visiškai nemokamas. Yra net menkai įrengtas „reanimacijos skyrius“, kuriame telpa apie 10 žmonių.
Be vienuolijos narių ir užsienio savanorių, dauguma gyventojų gyvena perpildytuose bendruomeniniuose bendrabučiuose, daugiausia pastatytuose iš bambuko. Dėl vietos stokos žmonės tiesiog tenkinasi bet kokiomis gyvenamosiomis patalpomis, o kai kurie miega tiesiog po brezentais, kurie atrodo sunkiai atlaikantys stiprius kritulius.
Savaitgaliais į Thabarwa centrą atvyksta šimtai lankytojų .
Nežiūrint koks yra socialinis statusas visi apgyvendinami ir maitinami nemokamai, todėl judriausios Thabarwa vietos yra dvi virtuvės, kuriose kasdien reikia išvirti daugiau nei 300 kilogramų ryžių, kad pamaitintų tūkstančius gyventojų ir lankytojų. Laimei, begaliniam plovimo, pjaustymo, maisto gaminimo ir platinimo darbui savanorių netrūksta. Valgio metu paprastai susidaro ilgos eilės – žmonės laukia, kol pagalbininkai pripila kibirus maisto, kad išdalintų tiems, kurie prikaustyti prie lovos ar negali patys atsiimti maisto.
SAJADAU Utamasara Thabarwa, Centro įkūrėjo, vizija neapsiriboja vien tik prieglobsčio teikimu skurstantiems. Jis mato tai kaip vietą, kur kiekvienas gali atlikti gerus darbus. „Manau, kad jei norime gerų rezultatų, turime daryti gerus darbus. Šis centras buvo įkurtas siekiant mokyti žmones apie gerų darbų naudą“, – sakė jis. „Šioje šalyje yra daug neturtingų žmonių, kurie neturi darbo ir neranda būdo išgyventi. Jie ateina į Thabarwa pagalbos. Užuot susidūręs ir spręsdamas problemas tiesiogiai vadovaudamasis tradicinėmis socialinėmis normomis, aš skatinu, moku ir vedu žmones spręsti savo problemas pasitelkiant Dhammą, per meditacijos praktiką ir teisingą supratimą. Kiekvienas čia gali paaukoti savo įgūdžius, laiką, energiją, pinigus ir medžiagas, kad įgytų nuopelnus ir praktikuotų meditaciją dėl vertingo tikslo. Taip elgdamiesi jie galės įgyvendinti savo norą. Jei jie nori žemės, jie gaus žemės. Jei jie nori namų, jie turės namus. Palaipsniui jie supras, kad jų problemos buvo išspręstos dėl nuopelnų, kuriuos jie gavo iš čia atliktų gerų darbų“.
Thabarwa centrai sukurti kaip atviros dvasinės bendruomenės. Vadovaudamiesi paprasta DARYK GERUS DARBUS filosofija padeda sau, padėdami kitiems.
Tabarvos centro įkūrėjas - SAJADAU AŠIN UTAMATARA (Sayadaw Ashin Ottamathara)
SAJADAU AŠIN gimė Katha mieste, Sagaingo padalinyje, Mianmare. Nuo pat jaunystės jis visapusiškai vertino išsilavinimą. 1992 m. Jangono universitete baigęs bakalauro laipsnį, jis per trumpą laiką tapo jaunu ir sėkmingu verslininku. Po 7 metų susidūręs su sunkumais ir nusivylimais vadovaujant sudėtingam verslui, 1999 m. jis ieškojo prieglobsčio Dharmoje.
Padedamas Dharmos draugo, jis įstojo į Mogoko meditacijos centrą Inseino vienuolyne penkių dienų meditacijos rekolekcijoms ir buvo inicijuotas Dharmos kontempliacijoje ir praktikoje, kur 3 metus taip atsidavė Dharmai, kad galėjo ramiai, be didelio prisirišimo, atsitraukti nuo savo pasaulietinių reikalų.
Dharmos propagavimui jis paaukojo visą per 6 verslumo metus sukauptą turtą. Sutelkė dėmesį į labdarą, moralę ir įžvalgų apmąstymus, kad surastų tobulą Tiesą.
2002 m. Jangone jį įšventino ir pradėjo mokyti tam tikrų meditacijų.
Šiandien Sajadau moko Dharmos ir Vipassana įžvalgos meditacijos įvairiose institucijose, mokyklose, ligoninės, individualiose rezidencijose Mianmare ir kitose šalyse, todėl jo vardas tebėra gerai žinomas visame Mianmare ir už jos ribų.
Thabarwa centrai pasaulyje ir Italijoje
Šiuo metu iš viso yra maždaug 115 centrų, esančių Mianmare, Amerikoje, Tailande, Italijoje, Malaizijoje, Singapūre, Japonijoje, Taivane ir Vietname, bet vis tik Didžiausias centras yra Mianmare. 70 cetrų kuriasi įvairiose šalyse. Tokį plėtimąsi į Europą ir kitas ekonomiškai stabilias šalis jie įvardija kaip butinybę supažindinti kuo daugiau žmonių su kilniais tikslais, pritraukti rėmėjų, o gal ir pasekėjų iš Europos.
Dabar Italijoje veikia du centrai. Centras Italijos šiaurėje, Aleksandrijoje, žinomas kaip Thabarwa Centras SERRAVALLE SCRIVIA, kuris buvo įkurtas (2017m). Kadangi šiame centre yra slaugomi žmonės sergantys psichinėmis ligomis, jį remia valstybė.
Antrasis Centras Italijos pietuose, Kalabrijoje, kurį mes ir aplankėme, žinomas kaip Thabarwa centras CINGAFRONDI, įkurtas prieš pat pandemiją (2019m.). ŠIO centro Valstybė neremia, jis išsilaiko iš vietinių paaukojimų.
Thabarwa centrų vadovė Sjalay Kema Kari
Thabarwa centrui vadovauja vienuolė Sjalay Kema Kari. Būdama 28 metų ji tapo budiste, tęsė ieškojimų kelią Indijoje, gyveno vienuolynuose, ir kaip ji pati sako, gavo mokymus iš Garbingųjų budizmo mokytojų ir... iš gamtos.
2012 m. ji susitiko su gerbiamu SAJADAU AŠIN UTAMATARA, ir nuo to momento tapo visų Thabarwa centrų etalonine figūra.
Dėl pandemijos vienuoliai buvo priversti išvykti į savo šalį, vizos ir kt. šio laikmečio trikdžiai neleido mums pilnai pajusti šios bendruomenės kasdienybės, bet turėjome progos su Kema bendrauti internetu, ji skyrė mums savo laiko pokalbiui.
Stebėjimo vizitas Thabarwa centre Cinquefrondi miestelyje Italijoje
Šių metų balandžio 28 dieną anksti ryte mes atvykome į šį nedidelį miestelį Italijos pietuose, Kalabrijoje. Mus pasitiko bendruomenės atstovas Saro ir papasakojo šiek tiek apie šią bendruomenę: "šiuo metu čia gyvena tik viena vienuolė, du savanoriai ir dar vienas gyventojas, kuris prisiglaudė čia ieškodamas prieglobsčio, t.y. benamis. Nors kartais bendruomenėje būna ir daug gyventojų".
Thabarwa gamtos, meditacijos ir dharmos centras, įsikūręs Tanlyn pagodos kalvoje, Mianmare, dirbantis dėl kilnaus tikslo. Jis įsteigtas 2007m. ir atsidavę savanoriai dirba be pertraukų, 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę, kad būtų prieinamas kiekvienam ir galėtų suteikti kuo daugiau naudos svarbiausiems visuomenės poreikiams. Tai šventovė, kuri tenkina didelės pasaulio žmonių grupės poreikius ištisą parą.
Šio centro misija yra
- Dalintis
- Rūpintis
- Padėti
- Apsaugoti /Globoti
- Bendradarbiauti
Tačiau centre nėra nei meditacinės rekolekcijos ramybės, nei daugelio Birmos šventyklų puošybos. Tiesą sakant, tai veikiau kaip judriame lūšnyne. Daugiau nei 3000 nuolatinių įvairaus amžiaus gyventojų iš įvairių socialinių sluoksnių – vienuoliai, jogai, kino žvaigždė, narkomanai, prostitutės, benamiai, neįgalieji, šeimos su vaikais ir savanoriai.
Tame pačiame centre taip pat yra ligoninė, kurioje gyvena keli šimtai pacientų, sergančių įvairiomis ligomis – nuo ŽIV, tuberkuliozės, vėžio ir diabeto iki psichikos ligų. Valdomas savanorių gydytojų ir asistentų komandos, gydymas yra visiškai nemokamas. Yra net menkai įrengtas „reanimacijos skyrius“, kuriame telpa apie 10 žmonių.
Be vienuolijos narių ir užsienio savanorių, dauguma gyventojų gyvena perpildytuose bendruomeniniuose bendrabučiuose, daugiausia pastatytuose iš bambuko. Dėl vietos stokos žmonės tiesiog tenkinasi bet kokiomis gyvenamosiomis patalpomis, o kai kurie miega tiesiog po brezentais, kurie atrodo sunkiai atlaikantys stiprius kritulius.
Savaitgaliais į Thabarwa centrą atvyksta šimtai lankytojų .
Nežiūrint koks yra socialinis statusas visi apgyvendinami ir maitinami nemokamai, todėl judriausios Thabarwa vietos yra dvi virtuvės, kuriose kasdien reikia išvirti daugiau nei 300 kilogramų ryžių, kad pamaitintų tūkstančius gyventojų ir lankytojų. Laimei, begaliniam plovimo, pjaustymo, maisto gaminimo ir platinimo darbui savanorių netrūksta. Valgio metu paprastai susidaro ilgos eilės – žmonės laukia, kol pagalbininkai pripila kibirus maisto, kad išdalintų tiems, kurie prikaustyti prie lovos ar negali patys atsiimti maisto.
SAJADAU Utamasara Thabarwa, Centro įkūrėjo, vizija neapsiriboja vien tik prieglobsčio teikimu skurstantiems. Jis mato tai kaip vietą, kur kiekvienas gali atlikti gerus darbus. „Manau, kad jei norime gerų rezultatų, turime daryti gerus darbus. Šis centras buvo įkurtas siekiant mokyti žmones apie gerų darbų naudą“, – sakė jis. „Šioje šalyje yra daug neturtingų žmonių, kurie neturi darbo ir neranda būdo išgyventi. Jie ateina į Thabarwa pagalbos. Užuot susidūręs ir spręsdamas problemas tiesiogiai vadovaudamasis tradicinėmis socialinėmis normomis, aš skatinu, moku ir vedu žmones spręsti savo problemas pasitelkiant Dhammą, per meditacijos praktiką ir teisingą supratimą. Kiekvienas čia gali paaukoti savo įgūdžius, laiką, energiją, pinigus ir medžiagas, kad įgytų nuopelnus ir praktikuotų meditaciją dėl vertingo tikslo. Taip elgdamiesi jie galės įgyvendinti savo norą. Jei jie nori žemės, jie gaus žemės. Jei jie nori namų, jie turės namus. Palaipsniui jie supras, kad jų problemos buvo išspręstos dėl nuopelnų, kuriuos jie gavo iš čia atliktų gerų darbų“.
Thabarwa centrai sukurti kaip atviros dvasinės bendruomenės. Vadovaudamiesi paprasta DARYK GERUS DARBUS filosofija padeda sau, padėdami kitiems.
Tabarvos centro įkūrėjas - SAJADAU AŠIN UTAMATARA (Sayadaw Ashin Ottamathara)
SAJADAU AŠIN gimė Katha mieste, Sagaingo padalinyje, Mianmare. Nuo pat jaunystės jis visapusiškai vertino išsilavinimą. 1992 m. Jangono universitete baigęs bakalauro laipsnį, jis per trumpą laiką tapo jaunu ir sėkmingu verslininku. Po 7 metų susidūręs su sunkumais ir nusivylimais vadovaujant sudėtingam verslui, 1999 m. jis ieškojo prieglobsčio Dharmoje.
Padedamas Dharmos draugo, jis įstojo į Mogoko meditacijos centrą Inseino vienuolyne penkių dienų meditacijos rekolekcijoms ir buvo inicijuotas Dharmos kontempliacijoje ir praktikoje, kur 3 metus taip atsidavė Dharmai, kad galėjo ramiai, be didelio prisirišimo, atsitraukti nuo savo pasaulietinių reikalų.
Dharmos propagavimui jis paaukojo visą per 6 verslumo metus sukauptą turtą. Sutelkė dėmesį į labdarą, moralę ir įžvalgų apmąstymus, kad surastų tobulą Tiesą.
2002 m. Jangone jį įšventino ir pradėjo mokyti tam tikrų meditacijų.
Šiandien Sajadau moko Dharmos ir Vipassana įžvalgos meditacijos įvairiose institucijose, mokyklose, ligoninės, individualiose rezidencijose Mianmare ir kitose šalyse, todėl jo vardas tebėra gerai žinomas visame Mianmare ir už jos ribų.
Thabarwa centrai pasaulyje ir Italijoje
Šiuo metu iš viso yra maždaug 115 centrų, esančių Mianmare, Amerikoje, Tailande, Italijoje, Malaizijoje, Singapūre, Japonijoje, Taivane ir Vietname, bet vis tik Didžiausias centras yra Mianmare. 70 cetrų kuriasi įvairiose šalyse. Tokį plėtimąsi į Europą ir kitas ekonomiškai stabilias šalis jie įvardija kaip butinybę supažindinti kuo daugiau žmonių su kilniais tikslais, pritraukti rėmėjų, o gal ir pasekėjų iš Europos.
Dabar Italijoje veikia du centrai. Centras Italijos šiaurėje, Aleksandrijoje, žinomas kaip Thabarwa Centras SERRAVALLE SCRIVIA, kuris buvo įkurtas (2017m). Kadangi šiame centre yra slaugomi žmonės sergantys psichinėmis ligomis, jį remia valstybė.
Antrasis Centras Italijos pietuose, Kalabrijoje, kurį mes ir aplankėme, žinomas kaip Thabarwa centras CINGAFRONDI, įkurtas prieš pat pandemiją (2019m.). ŠIO centro Valstybė neremia, jis išsilaiko iš vietinių paaukojimų.
Thabarwa centrų vadovė Sjalay Kema Kari
Thabarwa centrui vadovauja vienuolė Sjalay Kema Kari. Būdama 28 metų ji tapo budiste, tęsė ieškojimų kelią Indijoje, gyveno vienuolynuose, ir kaip ji pati sako, gavo mokymus iš Garbingųjų budizmo mokytojų ir... iš gamtos.
2012 m. ji susitiko su gerbiamu SAJADAU AŠIN UTAMATARA, ir nuo to momento tapo visų Thabarwa centrų etalonine figūra.
Dėl pandemijos vienuoliai buvo priversti išvykti į savo šalį, vizos ir kt. šio laikmečio trikdžiai neleido mums pilnai pajusti šios bendruomenės kasdienybės, bet turėjome progos su Kema bendrauti internetu, ji skyrė mums savo laiko pokalbiui.
Stebėjimo vizitas Thabarwa centre Cinquefrondi miestelyje Italijoje
Šių metų balandžio 28 dieną anksti ryte mes atvykome į šį nedidelį miestelį Italijos pietuose, Kalabrijoje. Mus pasitiko bendruomenės atstovas Saro ir papasakojo šiek tiek apie šią bendruomenę: "šiuo metu čia gyvena tik viena vienuolė, du savanoriai ir dar vienas gyventojas, kuris prisiglaudė čia ieškodamas prieglobsčio, t.y. benamis. Nors kartais bendruomenėje būna ir daug gyventojų".
Atvykome į gana didelį pastatą miestelio centre šalia katalikų bažnyčios. Pastatas seniau priklausė vietiniam turtingam gydytojui, pavarde Mitsoni. Pastato dydis neskaičiuojant kiemo - 580 kv.m. Gydytojas prieš daugiau nei 30 metų su šeimą išvyko gyventi į Romą, o pastatas liko tuščias, vamzdynai surūdijo, stogas prakiuro. 2019 metais. t.y prieš trejus metus vienuolyno atstovė pasirašė sutartį dėl šio pastato pirkimo ir įnešė didžiąją dalį lėšų. Kiemą ir pastato vidų vienuoliai tvarkė savomis rankomis, 7 dienas iš eilės dieną ir naktį statė pagodą viduryje kiemo, taip pat jiems talkino vietiniai savanoriai (Pagoda – tai budistų memorialinis statinys ir relikvijų saugykla; relikvija - tai yra religinis objektas, garbinamas dėl savo reikšmės, gali būti šventojo kūno dalis arba asmens daiktas).
Šioje bendruomenėje galėjo gyventi tiek vienuoliai vyrai, tiek moterys. Dar prieš keletą metų meditacinėje salėje vykdavo įvarios paskaitos, mokymai apie budizmą, jogą, maitinimąsį prana. Bendruomenėje lankėsi ir vietiniai italai, kurie domėjosi budizmu, vyko vieno jauno italo įšventinimas į vienuolius. Deja, dėl 2020 metais prasidėjusios pandemijos vienuolių veikla nutrūko. Jie išvyko į savo gimtinę Myanmarą.
Šiuo metu vienuoliai gali atvykti į bendruomę tik gavus vizą, kurią gauti dėl politinės situacijos Myanmare nėra taip paprasta. Dėl to mūsų vizito metu daugelio jų nesutikome, tik sužinojome apie jų veiklą.
Buvome pakviestos apsistoti, pasidėti daiktus dideliame keturviečiame kambaryje, ir tiesiog iš karto galėjome pasidžiaugti čia gyvenančios vienuolės draugija, kuri buvo pasiruošusi mokyti mus Dharmos, atsakyti į klausimus apie budizmą. Ji labai džiaugėsi, kad mes domėjomės šiuo mokymu. Pavakare išėjome pasižvalgyti po miestelį.
Šioje bendruomenėje galėjo gyventi tiek vienuoliai vyrai, tiek moterys. Dar prieš keletą metų meditacinėje salėje vykdavo įvarios paskaitos, mokymai apie budizmą, jogą, maitinimąsį prana. Bendruomenėje lankėsi ir vietiniai italai, kurie domėjosi budizmu, vyko vieno jauno italo įšventinimas į vienuolius. Deja, dėl 2020 metais prasidėjusios pandemijos vienuolių veikla nutrūko. Jie išvyko į savo gimtinę Myanmarą.
Šiuo metu vienuoliai gali atvykti į bendruomę tik gavus vizą, kurią gauti dėl politinės situacijos Myanmare nėra taip paprasta. Dėl to mūsų vizito metu daugelio jų nesutikome, tik sužinojome apie jų veiklą.
Buvome pakviestos apsistoti, pasidėti daiktus dideliame keturviečiame kambaryje, ir tiesiog iš karto galėjome pasidžiaugti čia gyvenančios vienuolės draugija, kuri buvo pasiruošusi mokyti mus Dharmos, atsakyti į klausimus apie budizmą. Ji labai džiaugėsi, kad mes domėjomės šiuo mokymu. Pavakare išėjome pasižvalgyti po miestelį.
Nors CinquEfrondi gyvenvietė turi virš 6000 gyventojų, iš tikro miestelis atrodo labai ištuštėjęs, apleistas. Daug visiškai negyvenamų, nykstančių būstų. Todėl nieko keisto, kad miestelio valdžia prieš keletą metų pasiūlė įsigyti būstus CinquEfrondi vos už vieną eurą. Tiesa, su įsipareigojimu investuoti į jį. Nuostabi Italijos pakrantė šalia Tirėnų jūros (nuo šios vietovės jūra - vos už 15min. kelio važiuojant automobiliu).
Aplinka
Bendruomės pastatas yra mistelio šerdis, čia mėgsta būriuotis, sėdėti ant suolelių vietiniai gyventojai. Pastatą sudaro: Priekyje pastato kairėje pusėje - meditacinė salė. Sekančios durys paėjus giliau - biblioteka, kurioje knygos įvairiomis temomis: apie meną, grožinė literatūra, yra ir vaikiškų. Dešinėje pusėje - "parduotuvė" be pinigų, t.y. patalpa dėvėtiems rūbams, kuriuos bet kas gali pasiimti nemokamai, nes gyventojai atneša drabužius maišeliuose ir palieka prie durų, o savanoriai drabužius išdėlioja. Kitame - pagrindiniame pastate - įėjus pro duris iš karto patenkama į virtuvę. Iš viso pastate - 3 aukštai, 7 gyvenamosios patalpos, apie 30 lovų, viena patalpa skirta bendruomenės atstovei. Apačioje šalia virtuvės yra didelės patalpos meditacijoms, pasitarimamas, aukų rinkimui. Taip pat yra patalpų, skirtų sandėliavimui.
Dalis daiktų bendruomenėje yra atsivežti iš Myanmaro, kiti daiktai - padovanoti vietnių gyventojų.
Kai mes atvykome, kiemas buvo išasfaltuotas, sutvarkytas, erdvė atrodė gana prabangiai. O iš tiesų vienuoliai prieš keletą metų įdėjo gana daug savo pastangų ir rankų darbo, kad visa tai galėtų įrengti. Pagodą jie statė ant nupjauto medžio kamieno iš stiklinių butelių ir cemento.
Džiaugiamės, kad prie bendruomenės gerbūvio galėjome prisidėti savo darbu ir mes.
Aplinka
Bendruomės pastatas yra mistelio šerdis, čia mėgsta būriuotis, sėdėti ant suolelių vietiniai gyventojai. Pastatą sudaro: Priekyje pastato kairėje pusėje - meditacinė salė. Sekančios durys paėjus giliau - biblioteka, kurioje knygos įvairiomis temomis: apie meną, grožinė literatūra, yra ir vaikiškų. Dešinėje pusėje - "parduotuvė" be pinigų, t.y. patalpa dėvėtiems rūbams, kuriuos bet kas gali pasiimti nemokamai, nes gyventojai atneša drabužius maišeliuose ir palieka prie durų, o savanoriai drabužius išdėlioja. Kitame - pagrindiniame pastate - įėjus pro duris iš karto patenkama į virtuvę. Iš viso pastate - 3 aukštai, 7 gyvenamosios patalpos, apie 30 lovų, viena patalpa skirta bendruomenės atstovei. Apačioje šalia virtuvės yra didelės patalpos meditacijoms, pasitarimamas, aukų rinkimui. Taip pat yra patalpų, skirtų sandėliavimui.
Dalis daiktų bendruomenėje yra atsivežti iš Myanmaro, kiti daiktai - padovanoti vietnių gyventojų.
Kai mes atvykome, kiemas buvo išasfaltuotas, sutvarkytas, erdvė atrodė gana prabangiai. O iš tiesų vienuoliai prieš keletą metų įdėjo gana daug savo pastangų ir rankų darbo, kad visa tai galėtų įrengti. Pagodą jie statė ant nupjauto medžio kamieno iš stiklinių butelių ir cemento.
Džiaugiamės, kad prie bendruomenės gerbūvio galėjome prisidėti savo darbu ir mes.
Dienotvarkė atvykus
7-tą ryto turėjome būti meditacijų salėje, kur valandą praleisdavome tyloje, sėdint priešais Budos statulą. Vėliau lengvi pusryčiai ir užsiimdavome tvarkymu.
Bendruomenė turi specialų grafiką kiekvienai savaitės dienai:
- Pirmadieniais. Reikia nuvalyti dulkes nuo Budos statulos ir kitų paviršių meditacijų salėje. Išpurtyti patiesalus, jei reikia išvalyti sofas lauke, lentynas, pašluoti prie išėjimų. Išvalyti gyvenamąsias patalpas ir vonios kambarius, lentynas.
- Antradieniais. Reikia užsiimti kiemu, sodu, išrauti piktžoles, surinkti sausus lapus, išvalyti suolus, stalus.
- Trečiadieniais. Reikalinga vlyti pagrindinę salę, taip pat vonios kambarius ir dušus, išvalyti stalus ir kėdes, esančius žemutiniuose aukštuose, koridoriuje.
- Ketvirtadieniais. Reikalinga valyti aukų salę ir galeriją. Nuvalyti dekoracijas nuo dulkių. Valyti langus, lentynas, sutvarkyti bibliotekos ir parduotuvės patalpas.
- Penktadieniais. Turi tvarkyti įrankių patalpas, sandėliukus, laiptus, pagrindinį koridorių.
- Šeštadieniais. Reikalinga sutvarkyti ir išplauti šiukšlių dėžes, skalbti, tvarkyti skalbinius.
- Sekmadieniais. Turi atlikti dėmesio reikalaujančias užduotis arba skirti laiką meditacijai.
Taisyklės
Bendruomenėje vyrauja taisyklės - dėvėti neaptemptus, laisvus drabužius, keliai, dekolte ir rankos turi būti visada uždengti. Negalimi jokie fiziniai ar seksualiniai kontaktai. Maistą galima imti tik tuomet, kai vienuoliai jį būna sau jau pasiėmę, maistas turi būti palaimintas. Buvimo bendruomenėje metu negalima vartoti alkoholio ir kitų kvaišalų. Negalima garsiai klausytis muzikos, dainuoti ar šokti. Imti, čiupinėti daiktus galima tik atsiklausus. Prieš išvykstant patalpas reikia palikti taip, kaip radai, pervilkti naujai patalynę. Palikti paaukojimus pinigais, ne už pabuvimą bendruomenėje, bet kad bendruomenė galėtų susimokėti už elektrą, vandenį, dujas, internetą, kitus mokesčius. Ši vieta skirta ir vienuoliams, ir pasauliečiams, dėmesį sutelkus į nuolankumą ir paprastumą. Rekomenduojama dalyvauti meditacijose kartu su vienuoliais, arba bent jau išlaikyti pagarbą. Buvimo bendruomenėje tikslas - Išmokti daryti gerus darbus, išmokti atsiriboti, auginti išmintį.
Maisto aukojimas
Šeštadienį vienuolė pasiūlė mums kartu su ja keliauti į turgų ir vienuoliams įprastu būdu - medituojant - prašyti išmaldos maistu. Mes, žinoma, norėjome dalyvauti, nes mus domino vienuolyno gyvenimas pagal Myanmaro tradicijas. Apie valandą laiko vienuolė susikaupusi ir nuleidusi galvą ėjo pro prekeivius, laikydama rankose indą, o mes ėjome iš paskos ir vežėme krepšius ant ratų su skambalais. Prekeiviai pamodavo prieiti ir netrukus turėjome pilnus krepšius maisto. Jeigu žmonės nori aukoti, tuomet gerai, jeigu ne, tai ne. Vienuoliai prieš keletą metų jau ne vieną kartą yra lankęsi šiame Polistano miestelio turguje, prašydami išmaldos, todėl pardavėjai jau žinojo apie tai, kokiu tikslu vienuolė eina su šiuo indu. Iš vietinių ūkininkų surinkome daug daržovių, paprikų, cukinijų, pupelių, apelsinų, gavome ir mėsos. Mėsą vartoja bendruomenėje apsistoję gyventojai. Vienuoliai mėsos nevalgo. Vienuolė padėkodavo paaukojusiems, išreikšdama dėkingumą kartu su mantra “Sato sato sato”. Ji sakė, kad pagal Myanmaro tradicijas taip vienuoliai turėtų rinkti sau maistą kasdien.
7-tą ryto turėjome būti meditacijų salėje, kur valandą praleisdavome tyloje, sėdint priešais Budos statulą. Vėliau lengvi pusryčiai ir užsiimdavome tvarkymu.
Bendruomenė turi specialų grafiką kiekvienai savaitės dienai:
- Pirmadieniais. Reikia nuvalyti dulkes nuo Budos statulos ir kitų paviršių meditacijų salėje. Išpurtyti patiesalus, jei reikia išvalyti sofas lauke, lentynas, pašluoti prie išėjimų. Išvalyti gyvenamąsias patalpas ir vonios kambarius, lentynas.
- Antradieniais. Reikia užsiimti kiemu, sodu, išrauti piktžoles, surinkti sausus lapus, išvalyti suolus, stalus.
- Trečiadieniais. Reikalinga vlyti pagrindinę salę, taip pat vonios kambarius ir dušus, išvalyti stalus ir kėdes, esančius žemutiniuose aukštuose, koridoriuje.
- Ketvirtadieniais. Reikalinga valyti aukų salę ir galeriją. Nuvalyti dekoracijas nuo dulkių. Valyti langus, lentynas, sutvarkyti bibliotekos ir parduotuvės patalpas.
- Penktadieniais. Turi tvarkyti įrankių patalpas, sandėliukus, laiptus, pagrindinį koridorių.
- Šeštadieniais. Reikalinga sutvarkyti ir išplauti šiukšlių dėžes, skalbti, tvarkyti skalbinius.
- Sekmadieniais. Turi atlikti dėmesio reikalaujančias užduotis arba skirti laiką meditacijai.
Taisyklės
Bendruomenėje vyrauja taisyklės - dėvėti neaptemptus, laisvus drabužius, keliai, dekolte ir rankos turi būti visada uždengti. Negalimi jokie fiziniai ar seksualiniai kontaktai. Maistą galima imti tik tuomet, kai vienuoliai jį būna sau jau pasiėmę, maistas turi būti palaimintas. Buvimo bendruomenėje metu negalima vartoti alkoholio ir kitų kvaišalų. Negalima garsiai klausytis muzikos, dainuoti ar šokti. Imti, čiupinėti daiktus galima tik atsiklausus. Prieš išvykstant patalpas reikia palikti taip, kaip radai, pervilkti naujai patalynę. Palikti paaukojimus pinigais, ne už pabuvimą bendruomenėje, bet kad bendruomenė galėtų susimokėti už elektrą, vandenį, dujas, internetą, kitus mokesčius. Ši vieta skirta ir vienuoliams, ir pasauliečiams, dėmesį sutelkus į nuolankumą ir paprastumą. Rekomenduojama dalyvauti meditacijose kartu su vienuoliais, arba bent jau išlaikyti pagarbą. Buvimo bendruomenėje tikslas - Išmokti daryti gerus darbus, išmokti atsiriboti, auginti išmintį.
Maisto aukojimas
Šeštadienį vienuolė pasiūlė mums kartu su ja keliauti į turgų ir vienuoliams įprastu būdu - medituojant - prašyti išmaldos maistu. Mes, žinoma, norėjome dalyvauti, nes mus domino vienuolyno gyvenimas pagal Myanmaro tradicijas. Apie valandą laiko vienuolė susikaupusi ir nuleidusi galvą ėjo pro prekeivius, laikydama rankose indą, o mes ėjome iš paskos ir vežėme krepšius ant ratų su skambalais. Prekeiviai pamodavo prieiti ir netrukus turėjome pilnus krepšius maisto. Jeigu žmonės nori aukoti, tuomet gerai, jeigu ne, tai ne. Vienuoliai prieš keletą metų jau ne vieną kartą yra lankęsi šiame Polistano miestelio turguje, prašydami išmaldos, todėl pardavėjai jau žinojo apie tai, kokiu tikslu vienuolė eina su šiuo indu. Iš vietinių ūkininkų surinkome daug daržovių, paprikų, cukinijų, pupelių, apelsinų, gavome ir mėsos. Mėsą vartoja bendruomenėje apsistoję gyventojai. Vienuoliai mėsos nevalgo. Vienuolė padėkodavo paaukojusiems, išreikšdama dėkingumą kartu su mantra “Sato sato sato”. Ji sakė, kad pagal Myanmaro tradicijas taip vienuoliai turėtų rinkti sau maistą kasdien.
Apie maistą bendruomenėje
Bendruomenė gyvena pagal vienuolių nustatytus principus. Karštas maistas čia gaminamas tik vieną kartą per dieną - tai yra nuo 11 iki 12-tos valandos. Vienuoliai įprastai pietauja tuomet, kai saulė yra pakilusi aukščiausiai virš horizonto. Vėliau - nebevalgo. Vienuolė pasidalijo apie tai, kaip jai pačiai buvo sunku priprasti prie tokio maitinimosi būdo. Galima išgerti vandens ar sulčių, bet jaučiasi alkis. Ir tai yra mokymo dalis, nebūti prisirišus, disciplinuoti save, nes žmogui to maisto, kuris gaunamas pirmoje dienos pusėje turėtų pilnai pakakti. Maistas turi būti laiminamas, gaminimo metu, kol maistas dar nėra palaimintas, jo ragauti negalima. Laiminant rankas reikia padėti ant stalo kraštų arba laikyti "namaste", tuomet vienuolė skaito mantras.
Mums maistą gamino Debora ir Saro, kasdiena maistas buvo panašus - makaronai su pupelėmis ir įvairios salotos. Kitu metu galima buvo pasiimti tą patį maistą, kas atliko, taip pat sausainių, įvairių arbatų, apelsinų sulčių, o vieną vakarą buvome pavaišintos vietinės gamybos pica.
Bendruomenė gyvena pagal vienuolių nustatytus principus. Karštas maistas čia gaminamas tik vieną kartą per dieną - tai yra nuo 11 iki 12-tos valandos. Vienuoliai įprastai pietauja tuomet, kai saulė yra pakilusi aukščiausiai virš horizonto. Vėliau - nebevalgo. Vienuolė pasidalijo apie tai, kaip jai pačiai buvo sunku priprasti prie tokio maitinimosi būdo. Galima išgerti vandens ar sulčių, bet jaučiasi alkis. Ir tai yra mokymo dalis, nebūti prisirišus, disciplinuoti save, nes žmogui to maisto, kuris gaunamas pirmoje dienos pusėje turėtų pilnai pakakti. Maistas turi būti laiminamas, gaminimo metu, kol maistas dar nėra palaimintas, jo ragauti negalima. Laiminant rankas reikia padėti ant stalo kraštų arba laikyti "namaste", tuomet vienuolė skaito mantras.
Mums maistą gamino Debora ir Saro, kasdiena maistas buvo panašus - makaronai su pupelėmis ir įvairios salotos. Kitu metu galima buvo pasiimti tą patį maistą, kas atliko, taip pat sausainių, įvairių arbatų, apelsinų sulčių, o vieną vakarą buvome pavaišintos vietinės gamybos pica.
oaisvalaikis
Bendruomenė supažindino mus su gražiomis miestelio ribose ir už jo ribų esančiomis apylinkėmis.
Nuvykome į greta miestelio esančią vietovę, kuri garsėjo kaip didelė alyvmedžių plantacija. Kai kurie medžiai šioje vietoje buvo 2000 metų senumo. Deja, šią vietą ketinama apsodinti kitais medžiais - kivi, ir šios nuostabios aplinkos, dvelkiančios mistika, greitai nebeliks. Skyrėme laiko meditacijai su nepaprasto grožio medžiais.
Kitą dieną savanoris Saro supažindino mus su savo propaguojamu gyvenimo būdu, jo išpažįstamu Šivaizmu, apsilankėme jo namų sąlygomis įkurtame muziejuje, sužinojome, kad jis atlieka masažus su dainuojančiais dubenimis.
Vakarais vykdavome į gretimą miestelį - Polisteną, kuriame iš apžvalgos aikštelės galėjome stebėti saulėlydį, kur tolumoje buvo matyti Tirėnų jūra.
Paskutinę dieną turėjome išvyką į greta esančius kalnus, pamatėme vietinį grožį, galėjome įsivaizduoti, dėl kokių priežasčių vienuoliai pasirinko būtent šią vietovę, t.y. dėl puikaus klimato ir gražių vaizdų, gamtos, atskirtos nuo miesto šurmulio.
Dieną prieš išvykstant neilgam galėjome pamatyti garsų Italijos kurortą - Tropėją, iki kurios yra apie valanda kelio nuo bendruomenės. Tuo pačiu pasigrožėjome nuostabiais Italijos kalnų ir aukštų skardžių vaizdais.
Patirtis, kurią parvežėme savo bendruomenei
Elenos pasidalinimas: "Man patiko rytinė meditacija tyloje, taip vadinami ritritai, kada vienuolė kontempliuoja tyloje, giliai nugrimzdusi į save, ir tarsi būtų atsiribojusi nuo išorinio pasaulio. Taip pat padarė įspūdį jos mokymai apie neprisirišimą, kad tai, prie ko prisiriši, anksčiau ar vėliau sukelia kančią. Atminty išiko ir meditacija apie mirtį, kuomet reikėtų žvelgti į kiekvieną žmogų suvokiant, kad jis mirs - tokiu būdu galbūt atsitraukiama nuo savo rūpesčių ir jie nebeatrodo tokie svarbūs. Patiko puošiama aplinka - savanoris Saro nuolat dėlioja iš akmenų, šakų, medžio kerpių įdomias kompozicijas, kurios paverčia atmosferą daug jaukesne, įdomesne. Patiko tai, kad daug darbų atlikta pačių vienuolių ir kelių vietinių pagalbininkų rankomis. Suvokiau, kokia didelė jėga yra savanorystė, kada dirbama iš pradžių iš noro padėti, o vėliau tai tampa gyvenimo būdu ir gyvenimo dalimi. Pavyzdžui savanorė Debora jau ilgai gyvena šioje bendruomenėje, kaip ji pasakojo, ji gyveno skirtingose bendruomenėse, o po to atsiranda poreikis vienoje iš tokių bendruomenių pasilikti. Taip pat pasikeitė požiūris apie aukojimus - kad net neturtingų žmonių aukos gali labai daug ką pakeisti. Taip pat paliko įspūdį savanorių šioje bendruomenėje svetingumas, nes buvo norima parodyti, supažindinti su miestelio ir apylinkės įdomybėmis, kad mūsų viešnagė būtų kuo įdomesnė".
Bendruomenė supažindino mus su gražiomis miestelio ribose ir už jo ribų esančiomis apylinkėmis.
Nuvykome į greta miestelio esančią vietovę, kuri garsėjo kaip didelė alyvmedžių plantacija. Kai kurie medžiai šioje vietoje buvo 2000 metų senumo. Deja, šią vietą ketinama apsodinti kitais medžiais - kivi, ir šios nuostabios aplinkos, dvelkiančios mistika, greitai nebeliks. Skyrėme laiko meditacijai su nepaprasto grožio medžiais.
Kitą dieną savanoris Saro supažindino mus su savo propaguojamu gyvenimo būdu, jo išpažįstamu Šivaizmu, apsilankėme jo namų sąlygomis įkurtame muziejuje, sužinojome, kad jis atlieka masažus su dainuojančiais dubenimis.
Vakarais vykdavome į gretimą miestelį - Polisteną, kuriame iš apžvalgos aikštelės galėjome stebėti saulėlydį, kur tolumoje buvo matyti Tirėnų jūra.
Paskutinę dieną turėjome išvyką į greta esančius kalnus, pamatėme vietinį grožį, galėjome įsivaizduoti, dėl kokių priežasčių vienuoliai pasirinko būtent šią vietovę, t.y. dėl puikaus klimato ir gražių vaizdų, gamtos, atskirtos nuo miesto šurmulio.
Dieną prieš išvykstant neilgam galėjome pamatyti garsų Italijos kurortą - Tropėją, iki kurios yra apie valanda kelio nuo bendruomenės. Tuo pačiu pasigrožėjome nuostabiais Italijos kalnų ir aukštų skardžių vaizdais.
Patirtis, kurią parvežėme savo bendruomenei
Elenos pasidalinimas: "Man patiko rytinė meditacija tyloje, taip vadinami ritritai, kada vienuolė kontempliuoja tyloje, giliai nugrimzdusi į save, ir tarsi būtų atsiribojusi nuo išorinio pasaulio. Taip pat padarė įspūdį jos mokymai apie neprisirišimą, kad tai, prie ko prisiriši, anksčiau ar vėliau sukelia kančią. Atminty išiko ir meditacija apie mirtį, kuomet reikėtų žvelgti į kiekvieną žmogų suvokiant, kad jis mirs - tokiu būdu galbūt atsitraukiama nuo savo rūpesčių ir jie nebeatrodo tokie svarbūs. Patiko puošiama aplinka - savanoris Saro nuolat dėlioja iš akmenų, šakų, medžio kerpių įdomias kompozicijas, kurios paverčia atmosferą daug jaukesne, įdomesne. Patiko tai, kad daug darbų atlikta pačių vienuolių ir kelių vietinių pagalbininkų rankomis. Suvokiau, kokia didelė jėga yra savanorystė, kada dirbama iš pradžių iš noro padėti, o vėliau tai tampa gyvenimo būdu ir gyvenimo dalimi. Pavyzdžui savanorė Debora jau ilgai gyvena šioje bendruomenėje, kaip ji pasakojo, ji gyveno skirtingose bendruomenėse, o po to atsiranda poreikis vienoje iš tokių bendruomenių pasilikti. Taip pat pasikeitė požiūris apie aukojimus - kad net neturtingų žmonių aukos gali labai daug ką pakeisti. Taip pat paliko įspūdį savanorių šioje bendruomenėje svetingumas, nes buvo norima parodyti, supažindinti su miestelio ir apylinkės įdomybėmis, kad mūsų viešnagė būtų kuo įdomesnė".
|